Dviračių mėgėjams vėl sužibo vilties spindulys. Šįkart esą rimtai žadama, kad dar šią vasarą sostinėje pradės veikti dviračių nuomos sistema, prieinama kiekvienam miestiečiui.
Dviračių takų neties
Paskutinį kovo penktadienį Vilniaus senamiestį keliolikai minučių suparalyžiavo tradicinė dviratininkų akcija "Kritinė masė". Pirmąkart šiais metais dviratininkai priminė apie save ir gausiu būriu pademonstravo, kad žiema jų ekologiškoms transporto priemonėms nepakenkė. Dviračiai leidžiasi į kelią!
Tačiau besiplečiančios dviratininkų gretos – tarsi gyvas priekaištas miesto valdžiai, metų metus žadančiai tiesti naujus dviračių takus ir įdiegti modernią dviračių nuomos sistemą.
Yra dvi naujienos. Viena gera, kita – bloga. Blogoji: bent jau šiemet dviračių takų tinklas Vilniuje tikrai nesiplės. To savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" GIS skyriaus vedėjas Alvydas Karalius net nemėgino slėpti.
"Užsakymų projektuoti dviračių takus neturime jau maždaug dvejus metus. O tie projektai, kurie jau parengti, neįgyvendinti, nes, kaip žinote, "EuroVelo" trasa nenutiesta", – trumpai drūtai kalbėjo A.Karalius.
Miesto biudžete atskiros eilutės esamų dviračių takų remontui irgi nėra. Jie turėtų būti lopomi iš lėšų, skirtų gatvių priežiūrai – maždaug 16 mln. litų.
Dabar – geroji naujiena. Jei pasiseks, dar šią vasarą Vilniuje pradės veikti dviračių nuomos punktai. Juose iš viso bus 200–250 dviračių.
Nuoma – jau liepą?
Sostinės meras Vilius Navickas prognozuoja, kad pirmieji dviračių nuomos terminalai išdygs birželio pradžioje. Tačiau projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas nėra toks optimistas.
"Meras norėtų, kad sistema pradėtų veikti kuo anksčiau, tačiau vargu ar tai realu. Į "Susisiekimo paslaugas" atėjau iš privataus verslo. Ten nesvarbu priemonės, kuriomis gaunamas rezultatas. Svarbiausia, kad jis būtų geras. Viešajame sektoriuje didžiulis dėmesys skiriamas keliui iki rezultato. Jei pažeisi kokią nors procedūrą, vėliau teks nukelti kepurę", – aiškino G.Bliuvas.
Pagal idealų "Susisiekimo paslaugų" sudarytą grafiką dviračių nuoma Vilniuje įsibėgės liepą. "Baigiame rengti technines projekto sąlygas, po poros savaičių skelbsime atvirą tarptautinį konkursą. Jei niekas teismui neapskųs konkurso eigos ar baigties, vasaros viduryje Vilniuje atsiras 21 dviračių nuomos terminalas", – pasakojo "Susisiekimo paslaugų" vyriausioji projektų vadovė Ieva Juškevičiūtė.
Vėl tikisi ES paramos
Vilnius nagrinėjo Paryžiaus, Vokietijos miestų dviračių sistemas, tačiau sau pritaikyti labiausiai norėtų Švedijos modelį. Bet kaip viskas bus iš tikrųjų, kol kas iki galo nežinoma. Nėra aišku, kaip atrodys dviračiai, kas bus jų tiekėjas, ir, svarbiausia, kiek kainuos pati nuoma.
Kainą nustatys Vilniaus miesto taryba po to, kai bus suskaičiuota, kiek atsieis įdiegti visą dviračių sistemą. Pagal preliminarius skaičiavimus Vilnius norėtų išsiversti su 1,5–2 mln. litų.
"Tačiau viskas priklausys nuo tiekėjo. Greičiausiai laimės tas rangovas, kuris pats finansuos projekto įgyvendinimą, o miestas su juo atsiskaitys per kelerius metus", – kalbėjo G.Bliuvas.
Be to, atkreipė dėmesį jis, kitąmet yra galimybė dviračių projektui gauti lėšų iš ES fondo. "Jis skiria pinigus ekologiniam transportui, taigi dviračiai patenka. Dviračių nuoma neturėtų būti brangi. Jei turėsime daiktą, būsime suinteresuoti, kad jis veiktų visu pajėgumu. Kainos bus patrauklios", – tikino G.Bliuvas.
Iš taško A į tašką B
Nors dviračių nuomos projekte dar daug nežinomųjų, "Susisiekimo paslaugos" jau yra nubraižiusios žemėlapį, kaip turėtų išsidėstyti 21 nuomos terminalas.
Nuomos punktai pirmiausia įsikurs centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje maždaug 200–500 m atstumu vienas nuo kito.
Terminalai šliesis prie jau dabar esančių dviračių takų. Dviračius bus galima nuomotis prie Tymo turgaus, stoties, Kudirkos, Lukiškių, Nepriklausomybės, Europos aikščių, Sporto rūmų, prekybos centrų ir kt. Vingio parke numatyti net trys dviračių terminalai.
"Dviračių bus galima rasti ir prie parduotuvės "Rimi" Šiaurės miestelyje, kur telkiasi daug jaunimo", – sakė I.Juškevičiūtė.
"Dviračių nuomos nereikėtų išskirti iš bendros miesto transporto sistemos, nes siekiame, kad dviračiai taptų neatskiriama jos dalimi. Dviratis bus ne laisvalaikio praleidimo, bet susisiekimo priemonė. Kai kurie terminalai bus prie autobusų stotelių, kad atvažiavęs žmogus galėtų palikti dviratį ir keliauti kitu transportu", – kolegas papildė "Susisiekimo paslaugų" Rinkodaros skyriaus viršininkas Vaidotas Meškauskas.
Žiemos sandėliuose
Kokiu principu veiks dviračių nuoma, dar svarstoma. Tačiau žinoma, kad ji bus automatizuota ir pinigus renkantis žmogus kiekviename terminale tikrai nestovės. Greičiausiai išsinuomoti dviratį bus galima pasinaudojus vardiniu abonentu, susietu su e. bilieto kortele.
"Pats e. bilietas ir kortelė yra du skirtingi dalykai. Kortelėje gali būti daug "kišenių", viena jų – dviračių nuomai", – aiškino G.Bliuvas.
21 terminalas – tai esą tik pradžia. Jei dviračių nuoma Vilniuje prigis, sistema plėsis ir į kitas miesto dalis.
Projekto rengėjai situaciją vertina blaiviai ir jau dabar prognozuoja, kad vandalizmo atvejų ar vagysčių išvengti nepavyks. Tačiau daroma viskas, kad tam būtų užkirstas kelias.
Pavyzdžiui, nuomos terminalai numatyti ten, kur teritorijos stebimos vaizdo kameromis. Be to, išsinuomoti dviratį bus galima turint vardinę kortelę, todėl transporto priemonei dingus kaltininką bus nesunku atsekti.
"Vienoje per metus į naujus buvo pakeisti visi 2 tūkst. dviračių. Paryžiuje dviračiai traukiami iš Senos. Nuo to niekas neapsaugotas", – svarstė V.Meškauskas.
Planuojama, kad dviračių nuoma veiks tik šiltuoju metų sezonu, maždaug nuo kovo iki spalio galo. Žiemą dviračiai bus laikomi sandėliuose.
|
Edvardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Dviratis Vilniuje pritaikytas tik rekreacijai, o ne transportui. Po žiemos dviračių takų būklė bloga, nes ji Vilniuje niekada kitokia ir nebuvo. O kalbant apie pačius nuomos terminalus, skaičiai labai juokingi. Jei bus 200 dviračių, tai vienas dviratis atiteks 2,5 tūkst. gyventojų. Vadinasi, dviračiai bus skirti turistams, o ne gyventojams. 200 dviračių Vilniaus miestui yra mažų mažiausiai nesusipratimas. Kitas klausimas: o kur važiuoti? Žmonės, kurie ant dviračio sėda pirmą kartą, nedrįsta lįsti į gatves, o tie, kurie drįsta, turi savo dviračius. Esu labai skeptiškai nusiteikęs, bet aišku, tai geriau nei kokiems nors metro projektams pinigus skirti. Jei miestas išsisuks su 2 mln. litų, tai vienam dviračiui teks 10 tūkst. litų. Geriau nei nieko. Teisybę sakant, Vilniuje net nėra su kuo kalbėti apie dviračių sistemą, net jei duodi konstruktyvių pasiūlymų. Geriausiu atveju gauni keistą atsakymą iš komunalinio ūkio. Klaipėdoje kalbama su dviratininkų bendruomene, Kaune – šiek tiek, o Vilniuje – visai ne. |
|---|
Liko tik svajonės
2006 m. Vilniaus miesto taryba buvo pritarusi projektui "EuroVelo 11". 9,4 mln. litų – tokią sumą sostinėje dviračių trasai tiesti buvo atriekusi ES. Tačiau miesto valdžia nesugebėjo panaudoti gautų pinigų – lėšos grįžo atgal į Briuselį.
39 km ilgio dviračių trasa "EuroVelo 11" turėjo nusidriekti per visą Vilnių: nuo šiaurinės miesto dalies per Verkių regioninį parką, toliau Neries slėniu per Panerių miškus, pro Vokės dvarą iki Lentvario. Tokia trasa buvo suplanuota, kad ja keliaujantys dviratininkai galėtų apžiūrėti sostinės gamtos ir kultūros paminklus. Tačiau dabar apie šį maršrutą dviračių mėgėjai gali tik pasvajoti.
ES pinigų nesugebėta panaudoti, kai miesto meru buvo Juozas Imbrasas. Anuomet jis aiškino, kad dviračių trasų projektas žlugo dėl objektyvių priežasčių. Esą pritardama projektui "EuroVelo 11" sostinės valdžia numatė preliminarią jo vertę – 13,8 mln. litų. Tačiau netrukus po to prasidėjo ekonominis pakilimas ir pabrango ne tik statybinės medžiagos, bet pakilo ir darbininkų atlyginimai. Dėl to projekto vertė šoktelėjo dvigubai – iki 26 mln. litų. Kaip ant mielių iškilusi dviračių trasos sąmata atgrasė miesto valdžią tęsti "EuroVelo 11" statybas.
Nuoma Vilniuje – iš privačių rankų
Vilniuje išsinuomoti dviratį iš jų nuoma besiverčiančių įmonių vidutiniškai kainuoja 5–15 litų už valandą, už papildomą valandą tektų atriekti dar po 3–5 litus. Dviračio nuoma parai atsieitų 40–45 litus.
Daugiausia dviračių Vilniuje pavagiama Kalvarijų gatvėje ir Konstitucijos prospekte. Mažiausiai – Naujojoje Vilnioje. Norintys saugiai palikti dviračius, tai gali padaryti trijose Vilniaus vietose: prekybos centre "Europa" (kasdien 9–21 val.), Minsko "Iki" ir "Iki", esančioje Jeruzalėje (darbo dienomis 13–21 val., savaitgaliais 8–21 val.) Šiose vietose veikia dviračių nuomos punktai, teikiantys papildomą paslaugą – saugų kampą dviračiams palikti. Valandos mokestis už saugią vietą – 1 litas, paros – 5 litai.
Dviratininkai draudžiasi retai
Per dvejus metus avarijų, kurių vienas iš dalyvių buvo dviratininkas, skaičius išaugo 2,5 karto. Dviračiams tampant vis populiaresne miesto transporto priemone, šiemet tokių įvykių gali dar padaugėti, teigia draudimo bendrovė "If".
"Dviratininkų gretos plečiasi, tačiau važinėjimo sąlygos ir žmonių požiūris į saugumą, pasirinkus šią priemonę, keičiasi labai lėtai: trūksta dviračių takų, dviratininkai vengia dėvėti šalmus ir ryškias liemenes. Automobilių vairuotojams irgi trūksta tolerancijos, atidumo dviratininkų atžvilgiu", – svarstė "If" Transporto žalų departamento vadovas Ernestas Goliančikas.
Pasak jo, eismo įvykiai, į kuriuos patenka dviratininkai, kelia ir turtinių bėdų. Susidūrus su dviračiu nukenčia ne tik dviratis ar dviratininkas, bet neretai apgadinamas ir automobilis: subraižomas kėbulas, gali išdužti žibintai arba stiklai. Kadangi dviratininkai dažniausiai nėra apsidraudę savo civilinės atsakomybės, įvykus avarijai, dėl nuostolių atlyginimo gali kilti ir teisminių ginčų.
Draudikų teigimu, dviratininkai turi galimybę apsidrausti savo civilinę atsakomybę, tačiau paprastai neskuba to daryti. Dviratininkai nėra linkę draustis ir nuo nelaimingų atsitikimų, nors tikimybė susižeisti labai didelė.
2007 m. draudimo bendrovė "If" kompensavo nuostolius dėl 39 įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, 2008 m. tokių nelaimių skaičius pasiekė 65, o 2009 m. – net 96.
Dviračių nuoma
"Dviratis plius"
Žirmūnų g. 70
Tel. +370 5 277 7720
Darbo laikas:
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–17.00, VII 10.00–15.00
Kaina: 5 Lt už 1 val.
"Instinktas"
Konstitucijos pr. 12
Tel. +370 5 273 6480
Darbo laikas:
I–V 10.00–19.00, VI 10.00–17.00
Kaina: 15 Lt už 1 val.
"Velo-City"
Bernardinų g. 10-10
Tel.: +370 674 12 123, +370 699 56 009
Darbo laikas:
I–V 9.00–18.00, VI–VII 12.00–13.00, 17.00–18.00
Kaina: 10 Lt už 1 val.
Dviračių remontas
"Veloklinika "
A. Domaševičiaus g. 7
Tel. +370 606 87 754
Darbo laikas:
I–V 11.00–19.00, VI 11.00–16.00
Dviračiai – tik Barselonos gyventojams
Barselona, kaip ir kiti Europos didmiesčiai, skatina naudotis dviračiais ir taip bando mažinti automobilių išmetamųjų dujų kiekį ir bendrą užterštumą. Miesto valdžia vykdo programą "Bicing" ir taip prisijungia prie Liono, Oslo, Stokholmo, Vienos, Briuselio ir Paryžiaus, kurie siūlo beveik nemokamai mieste pasivažinėti dviračiu.
Barselonos viešoji dviračių sistema "Bicing" skirta miesto gyventojams, ne turistams. Dalyvavimas šioje programoje truputį komplikuotas. Pirmiausia reikia iš anksto užsisakyti "Bicing" kortelę iš www.bicing.com (ispaniškai). Tai kainuoja apie 24 eurus (83 litai) per metus. Kortelė užsakovui išsiunčiama paštu. Pildant prašymą užsakovas turi pateikti kredito kortelės numerį, kad "Bicing" iš jos galėtų nuskaityti 150 eurų (517,92 lito), jeigu tuo pačiu dviračiu būtų naudojamasi ilgiau nei 24 valandas.
Norėdami pasiimti dviratį, barseloniečiai pasinaudoja "Bicing" kortele vienoje iš stotelių. Automatizuota sistema nurodo, kuris dviratis laisvas. Dviračiu ilgiausiai galima naudotis dvi valandas. Vėliau jį reikia grąžinti į stotelę. Pirmosios 30 minučių nemokamos, o už kiekvieną papildomą pusvalandį teks sumokėti papildomus 0,3 (1 litas) euro.
Kaip vežimėlis prekybos centre
Danijos sostinėje Kopenhagoje karaliauja dviratis. Šia transporto priemone naudojasi visi, neatsižvelgiant į išsilavinimą, socialinę padėtį visuomenėje ir lytį. Dviratį mina studentai, mokytojai, net "Armani" kostiumus vilkintys verslininkai. Tai lemia tobulai išplėtota dviračių infrastruktūra: nenutrūkstama grandine nutiesti dviračių takai ir galimybė palikti dviratį specialiose aikštelėse.
Danams labai patogu naudotis ne nuosavais, bet miesto dviračiais, už 20 kronų (apie 9,3 lito) pasiimtais iš terminalų. Sistema veikia analogiškai kaip prekybos centruose naudojantis vežimėliu. Viename taške dviratis paimamas, kitame jis paliekamas ir atgaunamos sumokėtos 20 kronų.
Važinėtis parą – už 1 eurą
Praėjusių metų vasarą Paryžius pasiūlė dviračių visiems norintiems pasivažinėti po miestą. Projektas "Velib" ("Nemokamas dviratis" – trumpinys iš prancūzų kalbos) parūpino daugiau nei 10 tūkst. dviračių, jie stovi 750-yje stotelių. Mieste šios stotelės išdėstytos tankiai – maždaug kas 300 m.
Projektu siekiama skatinti gyventojus palikti automobilius namie ir taip mažinti oro taršą bei spūstis.
Dabar dviratį Paryžiuje galima gauti beveik veltui – už 1 eurą (3,45 lito) parai. Tiesa, yra papildomų sąlygų. Norint išsinuomoti dviratį, praverstų kredito kortelė. Jei jos nėra, galima naudotis ir debeto, tačiau tokiu atveju dviračio nuomininko sąskaitoje bent porai savaičių būtų rezervuotas 150 eurų (517,92 lito) užstatas, jei dviratis dingtų.
"Velib" dviračiuose įtaisyta speciali apsaugos nuo vagių sistema – spyna ir pavojaus signalas, kuris įsijungia, jei dviratis negrąžinamas į stotį.
Tuo pačiu dviračiu negalima naudotis ilgiau nei pusvalandį. Antraip tektų sumokėti papildomą eurą. Todėl dviratį reikia pastatyti bet kurioje "Velib" stotelėje ir persėsti ant kito. Tai nekainuoja nė cento.
Projektą "Velib" finansuoja didžiausia lauko reklamos bendrovė Europoje "JCDecaux".
Buvęs Vilniaus meras, kadaise žlugusios oranžinių dviračių projekto idėjos autorius Artūras Zuokas Juozo Imbraso valdžią ne kartą kritikavo, kad mieste dar ir šiandien nėra aiškios dviračių sistemos vystymo ir populiarinimo strategijos.
"Procesas stringa, nes niekas negalvoja toliau nei ši diena arba, geriausiu atveju, rinkimai", – yra sakęs A.Zuokas.
Jis pasakojo, kad jam valdant Vilnius irgi turėjo analogišką Paryžiui projektą su bendrove "JCDecaux". "Vedėme derybas, buvome atsivežę bandomuosius dviračių modelius, kuriuos pristatėme visuomenei. Atlikome apklausą, per kurią buvo užpildyta 8 tūkst. duomenų. 80 proc. pasisakiusių vilniečių norėjo tokios dviračių sistemos", – prisiminė A.Zuokas.
Miestui šis projektas esą būtų kainavęs minimaliai. Kaip ir Paryžiuje, projektą "JCDecaux" finansuotų mainais už galimybę mieste teikti reklamos paslaugas.
Naujausi komentarai