Tema

Pinigų daugiabučių renovacijai bus. Tačiau jie gali apkarsti. Negalintys sumokėti savo dalies, gyventojai bus priversti skolintis. Nepanorę bus nubausti papildomu mokesčiu.

Bloga gera žinia

Už daugiabučių renovacijos programą atsakingos Aplinkos ministerijos galva Gediminas Kazlauskas paskelbė gerąją naujieną: specialiame renovacijos fonde šiemet bus sukaupta iki 1 mlrd. litų.

Fondo finansuojami darbai galėtų prasidėti po 3–5 mėnesių, vos bus paruošti ir patvirtinti renovacijos projektai. Tačiau geroji naujiena gali greitai virsti blogąja, mat dalyvavimą modernizuojant daugiabučius ketinama padaryti kone priverstiniu.

Nacionalinio saugumo klausimui namų renovaciją prilyginantis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius neatmetė galimybės, kad atnaujinti savo būstą atsisakantys gyventojai bus apkrauti papildomais mokesčiais.

Renovuoti skatins mokesčiais

"Namų renovacija turi būti matoma ne tik kaip individualaus sprendimo, bet ir kaip bendro visuomenės ir valstybės sprendimo reikalas", – Lietuvos radijo laidoje antradienį aiškino A.Kubilius.

Premjero manymu, sukūrus palankų būstų renovacijos modelį, būtų keista, jeigu kas nors jame atsisakytų dalyvauti. "Jeigu sukuriamos visos sąlygos renovuoti butus ir taupyti šilumos vartojimą, o žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju už atsisakymą dalyvauti stiprinant bendrus nacionalinio saugumo reikalus žmonės turėtų kažkaip papildomai atsilyginti kitiems, kurie dalyvauja ir tuos nacionalinio saugumo reikalus sprendžia savo dalyvavimu", – sakė A.Kubilius.

Anksčiau aplinkos ministras buvo užsiminęs apie tam tikrus reikalavimus, taikomus būsto šilumos sunaudojimui. "Normatyviniai reikalavimai gali būti tokie, kad būste kvadratiniam metrui turėtų būti sunaudojamas tam tikras energijos kiekis ir po kažkiek metų, jei būstas sunaudos kelis kartus daugiau, mokėsite kelis kartus brangiau", – apie priemones renovacijai skatinti kalbėjo G.Kazlauskas.

Pirmadienį po pasitarimo su premjeru ministras šią mintį dar kartą pakartojo.

"Gali būti priimti reikalavimai, jog būstas kvadratiniam metrui turėtų sunaudoti tam tikrą kiekį. Ir jei po kiek metų jūsų būstas sunaudos kelis kartus daugiau, jūs už energijos išteklius, brangiai kainuojančius valstybei, mokėsite daugiau nei tie, kurie juos naudoja ekonomiškai", – aiškino G.Kazlauskas.

Prievolė, o ne prievarta

Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis tokiems Vyriausybės užmojams pritartų. Jis patikslina, kad daugiabučių renovaciją būtų klaidinga vadinti prievartine.

"Tai yra prievolė, numatyta atitinkamais teisės aktais. Jeigu gyvenamasis namas neatitinka statiniams keliamų reikalavimų, jo savininkai turi pasirūpinti, kad visi defektai būtų pašalinti. Žmonės turi suprasti, kad jeigu jie neprižiūrės savo turto, niekas jiems nepadės", – sakė jis.

J.Antanaitis teigė manantis, kad didesnės šilumos kainos nerenovuotų namų gyventojams iš principo būtų teisingos. "Kodėl reikėtų mokėti brangiau už tuos, kurie sunaudoja trigubai daugiau energijos? Visiems turi būti nustatytas normatyvas, kurį viršijus, reikėtų mokėti papildomai", – argumentavo jis.

Ar pinigų renovacijai negalintys skirti gyventojai tokiu būdu nebūtų įsprausti į kampą? J.Antanaičio manymu, jie galėtų rinktis: mokėti didesnę kainą už šildymą ar palūkanas už pasiskolintus pinigus renovacijai. Aišku, tam tikroms socialinėms grupėms reikėtų sukurti lengvatines sąlygas.

Laukia nesulaukia

Vyriausybė žada galutinį būstų renovacijos modelį patvirtinti po dviejų savaičių. Numatoma, kad apie 80 proc. lėšų į daugiabučių renovacijos fondą įneštų valstybė, o likusios dalies tikimasi iš bankų.

G.Kazlausko teigimu, valstybė renovacijai skirtas lėšas ketina skolinti už patrauklias 3–4 proc. metines palūkanas. Jeigu jos rinkoje būtų didesnės, skirtumą reikėtų kompensuoti iš biudžeto. Tiesa, ministro manymu, per šiuos metus bus įmanoma panaudoti tik apie 400 mln. litų.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas įsitikinęs, kad statybų bendrovės sugebėtų panaudoti kad ir vieną milijardą šįmet, tačiau galų gale reikia susitarti dėl finansavimo mechanizmo. Statybininkų dar nėra pasiekę praėjusių metų pabaigoje renovacijai skirti 110 mln. litų.

"Mūsų pajėgumas per pastaruosius metus smarkiai išaugo, o darbų apimtis šiuo metu mažėja, todėl norinčių dalyvauti renovacijos programoje netrūktų. Svarbiausia, kad tie pinigai kuo greičiau išvystų dienos šviesą", – kalbėjo A.Šeštakauskas.

Gali tekti persiderėti

J.Antanaičio žiniomis, šiuo metu pinigų renovacijai laukia apie 280 daugiabučių bendrijų, iš kurių dauguma su Vyriausybe dėl finansavimo sąlygų susiderėjo dar praėjusių metų kovą.

Tačiau šių metų kovo pradžioje buvo patvirtinti Daugiabučių namų modernizavimo programos pakeitimai ir nustatyta maksimali paramos riba vienam naudingajam kvadratiniam metrui. Pagal juos valstybė nefinansuos liftų ar šalto vandentiekio keitimo, laiptinių dažymo ir kitų remonto darbų, kurie neprisideda prie energijos taupymo.

Nors iki šiol iš renovacijos programos pasitraukė vos keturios bendrijos, dėl šių pokyčių norinčių renovuoti daugiabučius gali iš viso nelikti. J.Antanaitis įsitikinęs, kad jeigu Vyriausybė pakeitimus pritaikytų ir ankstesniems susitarimams, jai tektų iš naujo persiderėti su visomis bendrijomis.

Vyriausybė tikisi, kad pirmaisiais programos metais bus renovuota apie tūkstantį, o vėliau apie kelis tūkstančius būstų per metus. Pristatydamas Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, ūkio ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad šalies daugiabučių namų ir socialinių įstaigų renovacijai iš viso numatoma skirti iki 3 mlrd. litų.