Vėl mėnesio antra pusė, vėl – sąskaitas už šildymą gavusių vilniečių ašaros. Kol gyventojai guodžiasi, energetikos specialistai pataria išsitirti, kur iš namų dingsta šiluma. Išeitis – termovizinės nuotraukos.
Sąskaita viršijo pensiją
Šešis, septynis šimtus litų siekiančias sąskaitas už gruodžio šildymą gavę Justiniškių Taikos gatvės 86 ir 88 namų gyventojai juokais skelbė konkursą – kas už šildymą Vilniuje moka brangiau. Jie manė, kad tokių nelaimėlių neatsiras. Tačiau klydo.
Sausio mėnesio sąskaitos atskleidė naują rekordininką. V.Grybo gatvėje 24 numeriu pažymėto namo gyventojams už šilumą teks pakloti po visą pensiją – ir dar pridėti.
Pavyzdžiui, 65 kv. m trijų kambarių buto savininkams reikės sukrapštyti daugiau nei 1 tūkst. litų – 904 litų vien už šildymą ir dar bent kelis šimtus kitiems komunaliniams mokesčiams padengti: elektrai, šaltam vandeniui, šiukšlių išvežimui ir pan. Iš kur prasimanyti vaistams – galvoje netelpa. O kur dar maistas, nenumatytos išlaidos. Pensinio amžiaus žmonėms, kurių dauguma ir gyvena V.Grybo gatvės 24 name, ši žiema – tikra tragedija.
Įniršis – ne tuo adresu
Išvydę stulbinamo dydžio sąskaitas daugiabučių gyventojai suskanta ieškoti kaltų. Dažniausiai jų pyktis nukreipiamas į sostinę šildančią bendrovę "Vilniaus energija". Tačiau įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas yra ne kartą sakęs, kad milžiniškų sąskaitų už šildymą šokiruotų vilniečių įniršis siunčiamas ne tuo adresu.
"Mes sąskaitas išrašome pagal šilumos punkto parodymus, ir viskas. Daugiabučių administravimo nuostatose yra vienareikšmiškai pasakyta, kad namo administratorius gyventojams aiškina apie šilumos energijos suvartojimą, priemones, leidžiančias sutaupyti, ir taip toliau. Mes svetimo darbo nedirbame", – sakė R.Germanas.
Šįkart "Vilniaus energijos" pusėn stojo ir Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo skyrius vyriausiasis specialistas Petras Urbonas.
"Vilniaus energija" privalo užtikrinti higienos normose nustatytą patalpų temperatūrą – 18 laipsnių. Pagal technines galimybes, temperatūrų grafikus ir pan. bendrovė namams pateikia tam tikrą šilumos kiekį, kad būtų tie 18 laipsnių", – aiškino P.Urbonas.
Žmogaus akiai nematyti
Kad kambariuose laikytųsi 18 laipsnių šiluma, vieni namai sunaudoja net dvigubai daugiau šilumos energijos nei kiti. Kodėl? "Jei namas kiauras kaip rėtis, šiluma jame nesilaiko", – konstatavo P.Urbonas. Tokių nepasotinamai rajų, bet savo viduje šilumos neišlaikančių daugiabučių sostinėje – dauguma: visi seni, nerenovuoti, neapšiltinti.
Niūrią tiesą gyventojams į akis drebia termovizinė namo analizė. Termovizinės namo nuotraukos parodo visus daugiabučio šilumos izoliacijos trūkumus ir statant paliktus defektus, dėl kurių šiluma pasišalina iš pastato.
"Kiekvienas kūnas, kurio temperatūra aukštesnė už absoliutų nulį, skleidžia šilumą. Žmogus plika akimis šio proceso pastebėti negali, nes akys nemato infraraudonųjų spindulių. Atliekant termovizinį tyrimą padaroma namo termovizinė nuotrauka, kurioje užfiksuojamas objekto skleidžiamų infraraudonųjų spindulių intensyvumas. Tai lyg fotografavimas paprastu fotoaparatu, tik skirtingai nei paprastoje nuotraukoje, termovizinėje nuotraukoje yra užfiksuojamas ne šviesos, bet šilumos intensyvumas.
Taigi atliekant termovizinį tyrimą žmogaus akimis nematomas infraraudonųjų spindulių vaizdas paverčiamas matomu vaizdu", – taip termovizinės analizės procedūrą apibūdina specialistai.
Kokybė – kaip ant delno
Europoje jau kurį laiką parduodant nekilnojamąjį turtą,pridedamos jo termovizinės nuotraukos, kurios būsto pirkėjams suteikia papildomos naudingos informacijos apie norimą įsigyti būstą.
Ši praktika, P.Urbono įsitikinimu, praverstų ir Lietuvoje. Apie nuosavus namus svajojantiems lietuviams patariama domėtis ne tik perkamu butu, bet ir namu, kuriame jis yra. Padarius termovizinę nuotrauką paaiškėtų, kokia pastato energinė klasė.
"Pastato problemų nustatymas prieš atliekant remontą, rekonstrukciją ar renovaciją leidžia efektyviau suplanuoti darbus ir pašalinti esamas problemas prieš atliekant apdailos darbus. Be to, namus atnaujinantys žmonės turėtų į sutarties su rangovais sąlygas įtraukti ir punktą, kad darbų kokybė bus vertinama ir pagal termovizinės analizės duomenis", – pasakojo P.Urbonas.
Atliekant termovizinį tyrimą aiškiai matyti pastato apšiltinimo kokybė, langų sandarumas, montavimo trūkumai, statybos brokas. Atlikus termovizinį pastato lauko ir vidinių sienų, perdengimų, atitvarų, stogo, rūsio ir kitų pastato vietų tyrimą, galima greitai išsiaiškinti pastato šilumos praradimo vietas, sienų mažiausius įtrūkius ir plyšius.
Išorinė siena – tiesiog dega
Buvo atlikta ne vieno sostinės namo termovizinė analizė. Rezultatai – šiurpinantys. Termovizinės nuotraukos šviečia skaisčiai geltona ar raudona spalvomis. Tai reiškia, kad namo šiluma, už kurią mokama šimtai litų, išeina į orą. Tyrimai parodė, kad išorinės namo sienos temperatūra siekia net 13,5 laipsnių.
"Ten fotografuojant turbūt buvo atidarytas langas. Tuomet apie kokį taupymą, efektyvų energijos vartojimą ir kitus niuansus mes kalbame?! Šitiek laipsnių lango išorėje!" – stebėjosi P.Urbonas.
Termovizinės nuotraukos atskleidė, kad naujų langų įstatymo kokybė yra iš esmės katastrofiškai bloga.
"Matote, lango šonas purpurinis – lauke plius 6 laipsniai. Tai – langus statančių įmonių nusikaltimas. Jos deklaruoja, kad jų langai puikūs, o įstačius paaiškėja, kad pralaidumas nesiskiria nuo senų klibančių medinių", – komentuodamas nuotrauką kalbėjo Energetikos ministerijos darbuotojas.
Traukinys nuvažiavo
Žirmūnų gatvės 1, 5, 7 ir 9 daugiabučių gyventojai graužiasi nagus. Prieš penkerius metus Vilniaus valdžia siūlė šiuos namus renovuoti miesto lėšomis, tačiau žmonės pabūgo. Jų neįkalbino net tikinimai, kad atnaujinus būsto kaina tuose daugiabučiuose šoktelės du kartus. Koją pakišo mentalitetas. Kaip sako P.Urbonas – baimė, kad valdžia vis tiek apgaus.
Surizikavo tik Žirmūnų gatvės 3 numeriu pažymėto namo gyventojai. Šiandien jų sąskaitos už šildymą keliskart mažesnės nei kaimynų – sausį už buto šildymą vidutiniškai jie mokėjo 186 litus.
Ką daryti tiems, kurie progos neišnaudojo? V.Grybo gatvės gyventojai svarsto galimybę apsimuturiuoti keliais megztiniais, sumažinti šildymą iki minimumo ir bandyti iškęsti žiemą, meldžiantis, kad šalčiai nesugrįžtų. Bet ar tai padės?
"Įdomu būtų pažiūrėti, kaip tie žmonės dabar gyvena. Ar bent pas vieną iš jų siena už radiatoriaus padengta folija? Ar radiatorių nedengia sunkios naktinės užuolaidos. Visa tai padeda sutaupyti", – aiškino P.Urbonas.
Langai kiauri, durys atlapos
Norint sulaikyti šilumą namo viduje, pirmiausia patariama imtis buitinių priemonių. Paprasčiausias būdas sutaupyti: paimti popierių (geriausiai tinka tualetinis), išmirkyti vandenyje ir juo užkaišyti visas skyles lange. Paskui apeiti aplink namą ir patikrinti, ar rūsio langai sveiki. Jei išdužę, užkalti juos fanera. Būtina atkreipti dėmesį į lauko duris – ar jos užsidaro. Jei ne, taisyti spyną ar pritvirtinti spyruoklę, kad žmogui išėjus į lauką, durys neliktų atlapos.
"Jei būtų pinigų, neprošal apšiltinti buto sienas ir įsistatyti penkių kamerų langus. Lietuvos oro sąlygomis langai turėtų būti bent 10 cm platesni nei dabartiniai", – rekomendavo P.Urbonas.
R.Germano teigimu, daugiabučių administratoriaus požiūris į savo pareigas irgi turi reikšmės šildymo sąskaitų dydžiui.
"Viena moteris, neapsikentusi čirškančio radiatoriaus, nors nebuvo šalčių, paskambino man. Aš – į butų ūkį. Ten mane patikino, kad tuoj viskas bus sutvarkyta. Praėjo diena dvi. Moteris vėl man skambina ir sako, kad niekas nepasikeitė. Aš – vėl į butų ūkį. Paaiškino: "Tvarkom tvarkom." Galiausiai pasiunčiau savo žmogų atlikti inspekcijos iš vidaus. Paaiškėjo, kad namo santechnikas susilaužė ranką ir viena ranka negali pasukti vieno čiaupo, reguliuojančio šildymą", – pasakojo R.Germanas.
Sąskaitas galima sumažinti 15 proc.
* Energetikos ministerijos duomenimis, apie 60 proc. visų šalies daugiabučių namų įrengti automatizuoti šilumos punktai. Vilniuje šis skaičius siekia net 90 proc. Šie modernūs šilumos punktai suteikia galimybę žmonėms efektyviai reguliuoti pastato šilumos suvartojimą pagal poreikius ir palaikyti patalpose pageidaujamą temperatūrą.
* Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma smarkiai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį.
* Sistemą galima užprogramuoti taip, kad, pavyzdžiui, naktį patalpų oro temperatūra būtų sumažinta iki vartotojo pageidaujamo lygio. Taip pat sistema leidžia sutaupyti reguliuojant karšto vandens temperatūrą – tarkime naktį, kai namo gyventojai miega, karšto vandens temperatūra gali būti nustatoma truputį žemesnė.
* Praktika rodo, kad tinkamai užprogramavus automatizuoto šilumos punkto elektroninį reguliatorių galima sumažinti suvartojamos šilumos kiekį ir gyventojų sąskaitas už šilumą bent 15 proc.
* Kas gali ir turi tai padaryti? Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų: šilumos mazgo įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.
Termovizija už 250–600 litų
Bendrovės "Elintos matavimo sistemos" Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas Darius Skirmantas sakė, kad vilniečiai vis dažniau užsisako termovizinę namo analizę.
"Kiek žinau, įmonės turi pakankamai darbo. Jis prasidėjo vos po pirmųjų šalčių ir sąskaitų už šildymą", – pasakojo D.Skirmantas.
Termovizinės nuotraukos dažniausiai žmones nuvilia, nes parodo visus statybos ir langų montavimo brokus.
Daugiabučio namo termovizijos kaina svyruoja apie 250–600 litų, atsižvelgiant į užsakymą: ar klientas pageidauja rekomendacijų, ar nori viso pastato tarmovizinių nuotraukų, ar tik svarbiausių konstrukcijų.
Atlikti termoviziją palankiausia nesaulėta diena. Temperatūra – keli laipsniai žemiau nulio. Detali termovizinė nuotrauka tampa dokumentu. Pagal ją nustatoma energinė pastato klasė.
Priklauso kompensacija
Jei išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro daugiau nei 20 proc. gaunamų pajamų ir žmogus neturi kito nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, galima prašyti kompensacijos.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė sakė, kad dėl kompensacijų už šildymą kreipiasi vis daugiau žmonių. Dažniausiai tai jaunos šeimos, kurių pajamos sumažėjo arba šeimos nariai neteko darbo.
Dokumentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
* Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitą gauti paramą būtiną informaciją.
* Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą).
Socialinė pašalpa skiriama trims mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas-paraiška, pirmos dienos, jei dėl šios pašalpos kreipiamasi pirmą kartą ir kreipimosi metu šeimos nariai ar asmuo turi teisę į šią pašalpą.
Sausis: brangiausiai ir pigiausiai mokantys
1 kv. m kaina (Lt su PVM)
Sviliškių g. 8 – 2,39
Sviliškių g. 4, 6 – 2,46
K.Ladygos g. 1 – 2,50
Pavilnionių g. 31 – 2,51
Sviliškių g. 2, 2A – 2,58
Miesto vidurkis – 6,44
S.Daukanto a. 2/10 – 14,87
Polocko g. 6 – 14,96
Agrastų g. 8 – 15,32
M.Valančiaus g. 5 – 17,55
Krivių g. 53 – 18,05
Naujausi komentarai