TV DIENA

TV3 turėtų gailėtis prieš ketverius metus atsisakiusi profesoriaus Ričardo Kazlausko laidos „Langas į gamtą“. „TV dienos“ rinkimai atskleidė, kad šiltų gamtininko pasakojimų apie gyvūnijos ir augmenijos pasaulį žiūrovai pasiilgo labiau nei kitų šios 15 metų gyvuojančios televizijos laidų ar žvaigždžių. 40 metų laidas apie gamtą įvairiose televizijose kūręs R.Kazlauskas žmonių atmintyje užgožė keliasdešimt aštrialiežuvių, šmaikščių ar bent išvaizdžių laidų vedėjų.

Populiariojo gamtininko ekrane nėra jau ne vienus metus, bet kaip tik jo pavardė pirmiausia šauna į galvą daugeliui, kai užgriūva rūpesčiai dėl pasiligojusio augintinio. Arba kai nežino, ką daryti su kelyje rastu sužeistu žvėreliu.

„TV dienos“ skaitytojų išrinktas mylimiausia ir ekrane labiausiai laukiama televizijos žvaigžde, R.Kazlauskas nuoširdžiai apsidžiaugė. Į televiziją jis tikrai mielai grįžtų. Tik norėtų ne pasakoti apie gamtos gyvenimą ir jos grožį, o kalbėti apie barbarišką jos naikinimą ir skatinti saugoti medį ant ežero kranto, o ne medinę pirtį.

– Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Jums buvo atlikta širdies operacija. Kaip jaučiatės dabar?

– Tai buvo tik bjauri spaudos antis. Laidos „Paparacai.lt“ kūrėjai internete išplatino pranešimą, kad aš neva po sunkios širdies operacijos dabar sveikstu, esu gyvybingas. Atvirai pasakius, tai mane užgavo. Man iš tiesų buvo atlikta širdies operacija, bet... prieš trylika metų. Nežinau, kaip žurnalistai gali iš piršto laužti tokius dalykus. Iš kitos pusės, esu jiems savotiškai dėkingas, nes gavau labai daug linkėjimų sveikatos iš visos Lietuvos ir net iš JAV. Tai parodė, kad iki šiol žmonėms kažkuo dar esu reikalingas.

– O kaip reaguojate pavadintas televizijos žvaigžde?

– Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Malonu, kad galiu bendrauti su Lietuvos žmonėmis, kad jie mane pažįsta. Be to, dar nebuvo tokio atvejo, kad kas nors apie mano laidą būtų atsiliepęs blogai.

– Dabar televizijos laidos gyvuoja vos sezoną, o eteryje išbuvusios šiek tiek ilgiau jau vadinamos senbuvėmis. „Langas į gamtą“ buvo rodoma ne vieną dešimtmetį. Ko reikia, kad laida tiek laiko gyvuotų ir būtų mėgstama?

– Mano laidos įvairiose televizijose buvo rodomos lygiai keturiasdešimt metų, o su televizija atsisveikinau 2004-aisiais. Kodėl jos buvo reikalingos taip ilgai? Pirma, tos laidos apie gamtą buvo labai įvairios. Tyrinėjimai man – ir darbas, ir pomėgis. Palaikiau labai glaudų ryšį su žiūrovais, dauguma laidų buvo filmuojamos mūsų namuose. Visi žinojo, kad turime daugybę gyvūnų ir tiesiai į namus atveždavo įvairiausių rastų paukščiukų, žvėrelių, roplių. Galima sakyti, kad laida buvo kuriama su visais žmonėmis ir šeimos nariais.

– Ar ryšio su žiūrovais užtenka įdomiai laidai sukurti?

– Esu ne tik gamtininkas, bet ir patyręs pedagogas – Vilniaus universitete dirbu jau 50 metų. Kuriant laidą labai svarbu medžiagą pateikti taip, kad ją suprastų ir mokslininkas, ir paprastas žmogus, o svarbiausia – vaikai. Be to, laidose rodydavau ne zoologijos sodų narvuose uždarytus, o mūsų namuose gyvenančius gyvūnus. Vien paukščių mūsų pastogėje pabuvojo 110 rūšių, kai Lietuvoje apskritai žinoma apie 300. Roplių buvo 75 rūšys, 7 rūšys pelėdų. Apskritai žinduolių turėjome 70 rūšių. Mūsų balkonas yra savotiška oranžerija, kur auga pačios rečiausios ir lepiausios gėlės. Kai kurių jų nėra ne tik Lietuvos, bet ir Europos botanikos soduose.

– O kiek faunos ir floros turite šiandien?

– Daug. Nebegalėčiau suskaičiuoti net ir norėdamas. Kur suskaičiuosi visus vabaliukus ir svirpliukus! Su sūnumi auginame aštuonias rūšis vorų paukštėdų, kurie yra plaštakos dydžio. Auginame iguaną, kuri jau 1 m 20 cm. Labiausiai mano numylėta – pelėdikė. Ją atvežė kolegos iš Krymo. Balkone – „botanikos sodas“. Čia auga tokios gėlės kaip „Nakties karalienė“ – kaktusas, kurio žiedas yra lėkštės dydžio. Jis žydi tik kelias valandas vidurnaktį. Taip pat įvairiausios orchidėjos. Trečdalis kambario virto džiunglėmis, kur auga net dinozaurų laikų augalai. Tarp jų šmirinėja ir skraido paukščiukai, kurių į laisvę išleisti negaliu.

– Kaip suspėjate dirbti universitete ir prižiūrėti savo „zoologijos sodą“?

– Žmonės dažnai klausdavo – kaip tu suspėji universitete dėstyti, dirbti mokslinį darbą, knygas rašyti, gėles auginti, gyvūnus prižiūrėti, vykti į tolimas ekspedicijas? Atsakydavau, kad dirbu ne daugiau kaip paprasta Lietuvos moteris, kuri ir savo darbą padaro, ir vyrą, ir vaikus prižiūri, ir valgį gamina, ir namus tvarko.

– Ar į namus įsileidžiate smalsius lankytojus?

– Daugelis norėtų, bet nedaugelį leidžiame. Tik dėl gyvūnų. Jie mus puikiai pažįsta, o kitus pamatę jaučia stresą.

– Laidų apie gamtą televizijose neliko, nebent pirkti filmai. Ar žmonėms gamtos pasaulis nebeįdomus?

– Ar kas klausia žmonių? Man labai gaila, kad nėra laidų apie gamtą, nors yra medžiotojams. Žinoma, pigiau pirkti masines laidas, kurias kepte kepa amerikiečiai – apie liūtus, tigrus, krokodilus. Nors jos ir gerai įgarsintos Ingos Valinskienės, bet tai ne tas pats. Televizijoje yra ir laida apie miškus. Bet reikėtų ne vien apie medieną kalbėti ar kaip gražiai atsodinti mišką, o parodyti ir miško gyvenimo įvairovę.

– O pats vėl ryžtumėtės grįžti į televiziją ir imtis misijos skatinti puoselėti gamtą?

– Be abejo, galėčiau grįžti kaip konsultantas ar kaip laidos vadovas, bet man reikėtų operatorių, kurie patys žino, ką filmuoti. Dabar esu tokio amžiaus, kai pats jau nebegalėčiau važiuoti filmuoti, kaip tai darydavau. Tačiau yra kitų, kurie puikiai galėtų atskleisti gamtos gyvenimą, pavyzdžiui, gamtininkas Vytas Jankevičius, mano buvęs studentas ir operatorius. Vis dėlto manau, kad reikia duoti kelią jaunimui. Mano era baigėsi. Aš – XX amžiaus gamtininkas. Bet televizijoje būtinai reikia parodyti Lietuvos grožį ir tai, kaip jį niokoja. O niokoja žiauriai.

– Manote, kad šiandien aktualesnė būtų laida ne apie gamtos pažinimą, o jos išsaugojimą?

– Būtent. Dabar kalbama apie klimato atšilimą, o aš matau, kaip tai atsiliepia gyvūnijai. Lietuvoje jau turime tokių rūšių, kurios anksčiau buvo randamos tik Vokietijoje, Vengrijoje. Nemažai tyrinėjau Lietuvos gamtą, o tyrimų pagrindu buvo įsteigta apie šimtas draustinių. Bet kas iš to, kad draustiniai tapo „popieriniai“... Pavyzdžiui, už Kauno esantis upelis Karklė anksčiau buvo grynų šaltinių upelis. Ten gyveno ne tik upėtakiai, bet ir smulkioji fauna, išlikusi nuo ledynmečio laikų. O šalia upelio padarius žvyro karjerą, į jį nutiesus kanalą iš laukų, visa įdomioji gyvūnija išmirė. Man skauda širdį dėl tokio požiūrio į gamtą. Deja, dažniau matome laidas apie paežerėse įsikūrusias pirtis.

– Ar neįsižeidžiate LNK „Dviračio žiniose“ parodijuojamas kaip profesorius Kazlevičius?

– Priimu tai kaip humorą. Buvo kuriozas: porą kartų man žmonės skambino telefonu – norėjo profesoriaus Kazlevičiaus konsultacijos. Aišku, Kazlas akcentuoja vaikučius, o mamytes dar labiau.

– Tai kam iš tiesų kūrėte laidas – vaikučiams ar jų mamytėms?

– Visos laidos buvo kuriamos vaikams.

– Ar pritariate požiūriui, kad vaikas, kuris myli gamtą, blogu žmogumi netaps?

– Ne vieną kartą televizijoje esu sakęs: būkim arti gamtos. Kol esi vaikas, laikyk kokį nors padarėlį, kurį pats prižiūrėtum – katytę, šuniuką, pelytę, ar augink gėlytę. Jei vaikas mokės prižiūrėti ir mylėti nedidelį padarėlį, jis mylės ir gamtą, ir kitus žmones. Iš tokių vaikų paprastai blogučiai neišauga.

– O koks išaugo Jūsų sūnus, kurį drauge buvo galima matyti laidose?

– Jam patiko ir chemija, ir gamta, tad tapo biochemiku. Baigė Vilniaus universitetą, dabar mokosi doktorantūroje ir rengia mokslo darbą.