Vėžiu sergančių žmonių gyvybę gelbsti kaulų čiulpų donorai

Kai gimė Gerdas, jo tėvui Gvidui Januškevičiui buvo pradėtas gydymas chemoterapija. Nors diagnozė kraujo vėžys kirto itin skaudžiai,vyras neturėjo teisės palūžti – namie laukė šeima. Šiandien jis šypsosi, medikai surado kaulų čiulpų donorą ir sunkią ligą pavyko pažaboti.

Klaipėdietė Viktorija Kamaranskaitė tiki, kad vėžį padėjo įveikti chemoterapija ir kaulų čiulpų transplantacijos neprireiks, o mažeikiškis Mindaugas Jokupas vis dar gyvena viltimi – laukia kaulų čiulpų donoro. Chemoterapija neįveikė ūmios leukemijos.
Jam kaip ir daugumai ūmios formos kraujo vėžiu susirgusių žmonių kaulų čiulpų transplantacija – vienintelė galimybė išgyventi.

Padrąsino nepažįstamas žmogus

Pasitikrinti sveikatos kaunietį Gvidą nusiuntė darbdaviai. Jaunas tvirto sudėjimo vyras jautėsi gerai, bet kraujo tyrimų rezultatai medikus privertė suabejoti. Kraujo tyrimus teko kartoti po mėnesio. Tuomet  ir išgirdo siaubingą diagnozę – agresyvi ir greitai progresuojanti leukemija.

"Stovėjome apsikabinę prie Kauno klinikų durų ir raudojome", – dieną, kai sužinojo gyvenimą aukštyn kojomis apvertusią diagnozę, prisiminė 29 metų kaunietis Gvidas ir jo žmona Virginija. Pora prisiminė, kad tą sunkią akimirką prie jų priėjo ir ašaras nudžiovino nepažįstamas žmogus, pats sirgęs kraujo vėžiu.

"Buvome labai sutrikę, tačiau nuoširdus ir atviras nepažįstamojo pasakojimas apie savo ligą ir palaikymas suteikė vilties. Vyras drąsino nepasiduoti – juk liga išgydoma. Norėtume jį dar kartą sutikti ir padėkoti", – pasakojo ant rankų nerimstantį sūnų sūpuodama Virginija.

Chemoterapija nepadėjo

Gvidas nepažįsta donoro, kurio kaulų čiulpai jam persodinti. Tačiau jaučiasi be galo dėkingas ir laimingas.

"Esu dėkingas už antrą gimtadienį ir galimybę būti su jais", – plačiai nusišypsojo vyras apkabindamas žmoną ir mažąjį Gerdą. Nors dar visai neseniai Gvidas neturėjo jėgų prie lūpų pakelti puodelio vandens, šiandien jis jaučiasi stiprus ir žvalus, gali lengviau atsikvėpti.

Mažeikiškis Mindaugas vis dar laukia donoro, jį vėliau galėtų pavadinti kraujo broliu.
Liga vaikiną užklupo pavasarį. Kelias savaites Mindaugą kamavo stiprūs kojų, nugaros, rankų, krūtinės skausmai. Pakildavo aukšta temperatūra, ant kojų pasirodydavo dėmių.
Atsidūręs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje mažeikiškis sužinojo sergąs leukemija. Nuo pavasario didžiąją laiko dalį vaikinas praleidžia prižiūrimas medikų. Chemoterapija jam nepadėjo.

Spindinčios ir žvalios vaikino akys neišduoda ligos. Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus vedėjas Mindaugas Jurgutis jį apibūdino kaip drąsų ir nepasiduodantį ligai.
Tolesnis žingsnis gydant Mindaugą – kaulų čiulpų transplantacija. Kol kas nepavyko rasti donoro, tad gyvenama laukiant transplantacijos.

Jaučia adatų baimę

Klaipėdietei V.Kamaranskaitei daugiau kaip prieš savaitę atliktas paskutinis chemoterapijos seansas. 23 metų mergina tiki, kad limfomą – kraujo vėžį – įveikti pavyko.

Dabar ji ir kitiems galėtų patarti, kaip kovoti su liga. "Svarbiausia nenorėti gulėti ligoninėje ir nuolat šypsotis", – patirtimi dalijosi mergina. Viktorija prisiminė maniusi, kad kakle pakitę limfmazgiai – persirgto ausies uždegimo padariniai. Apie tris mėnesius ji kentė ir delsė kreiptis į medikus manydama, kad aukšta temperatūra, gausus prakaitavimas naktį, galvos skausmai praeis savaime.

Šeimos gydytoja iškart įtarė, kad negalavimų priežastis – kraujo vėžys. Mergina gavo siuntimą į Hematologijos skyrių. Prieš aštuonis mėnesius išgirsta žinia apie klastingą ligą merginą pribloškė, tačiau ji raminosi, kad kitiems būna dar sunkiau. Ligoninėje kaip tik gulėjo kritinės būklės vėžiu sergantis vaikinas. Kraujo vėžį priėmė kaip dar vieną siųstą išbandymą ir nutarė, kad toliau per gyvenimą žengs tik tvirtais žingsniais.

Besigydančią ją labiausiai palaikė draugai ir artimieji, o po paskutinio chemoterapijos kurso jautėsi taip puikiai, kad net pasimiršo praeityje likę patirti sunkumai.

"Kas buvo sunkiausia? Gal skambės juokingai, bet beprotiškai bijau adatų, teko kovoti ir su šia baime, – šyptelėjo Viktorija. Nors kitos merginos išgyveno dėl nuslinkusių plaukų, ją paguodė buvusio ilgamečio Jūrininkų ligoninės Hematologijos, o dabar Terapijos skyriaus vedėjo Romualdo Jurgučio žodžiai, kad po chemoterapijos jie atauga dar vešlesni ir gražesni.

Gydo net ir tikėjimas

Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriuje dabar guli 26 ligoniai. Laisvos tėra dvi lovos. Pusė jų serga klastingos formos vėžiu. Skyriuje gydosi ir jauni, ir vyresnio amžiaus pacientai. Per metus čia būna apie tūkstantį ligonių.

"Jaunus stengiamės gydyti įvairiais įmanomais būdais ir dažniausiai išgydome. Jei nepadeda chemoterapija ir imunoterapija, persodinami kaulų čiulpai. Jaunesni tai geriau atlaiko", – pasakojo M.Jurgutis.

Kartais liga būna tokia agresyvi, kad žmogui nespėjama atlikti transplantacijos.
Pasak R.Jurgučio, be gydymo vaistais, pacientas turi norėti pasveikti ir taip padėti gydytojui. Jei į gydymą ligonis žiūrės pro pirštus ir abejos rezultatais, būklė pagerės tik trumpam.

Lietuvoje kasmet kraujo vėžio diagnozę išgirsta 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių, iš viso serga apie 5 tūkst.

Rita Subačiūtė, kaulų čiulpų donorė

Seniai domiuosi medicina. Kartą naršydama internete aptikau kvietimą tapti kaulų čiulpų donoru. Esu kraujo donorė, todėl nusprendžiau, kad taip pat galiu padėti kam nors dovanodama kaulų čiulpų.

Nors kaulų čiulpų ėmimo procedūra skamba grėsmingai, tai tikrai nėra skausminga ar ypač nemalonu. Man tereikėjo penkias valandas ramiai pagulėti. Kol specialus aparatas, prijungtas man prie rankų, iš kraujo paėmė tam tikrą kiekį reikalingų ląstelių, žiūrėjau televizorių.

Ar po procedūros nebuvo silpna? Tądien jaučiau nedidelį nuovargį, bet greitai jį užmiršau. Tai tikrai niekaip nepakenkė mano sveikatai. Esu sveika ir energinga, dirbu, keliauju po pasaulį.

Esu be galo laiminga žinodama, kad žmogus, kuriam buvo įsodinti mano kaulų čiulpai, jau sveikas. Labai tikiuosi, kad jo liga negrįš.

Į kaulų čiulpų donorų registrą galima užsiregistruoti

Vilniuje:

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centre,
Santariškių g. 2,  tel. 8 688 62 707, (8 5) 236 5160.

Klaipėdoje:

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hematologijos dienos stacionare,
Liepojos g. 45, tel. (8 46) 491100.

Kaune:

A. Klinikoje,
Savanorių pr. 66 / Žemaičių g. 31, tel.  (8 37) 750 800.

Apie kaulų čiulpų donorystę

• Iš viso yra donavę 6 lietuviai. Jų kaulų čiulpai buvo persodinti 5 lietuviams ir 2 latviams (vieno donoro kaulų čiulpai tiko net 2 pacientams).
• 2007 m. Lietuvos registras buvo labiausiai išaugęs pasaulyje ir antras pagal donavusių donorų skaičių iš visų esančių registre (0,22 proc.) po Japonijos. Vidutiniškai donuoja 0,07 proc. esančių registre žmonių.
• Pasaulyje yra 69 registrai ir per 12 mln. kaulų čiulpų donorų. t. y. 0,2 proc. pasaulio populiacijos yra potencialūs kaulų čiulpų donorai.
• Didžiausius pasaulio registrus turi Vokietija (per 3 mln.), JAV (per 5 mln.).
• Pasaulyje kasmet ieškoma donoro apie 30 tūkst. pacientų, Lietuvoje – apie šimtui.
• Pasaulyje kasmet atliekama apie 10 tūkst. negiminingų kaulų čiulpų transplantacijų, Lietuvoje – apie 35. Lietuviams yra donavę vokiečių (daugiausia), lenkų, italų, donorų iš Kipro, Didžiosios Britanijos, JAV. Neseniai transplantacijai kaulų čiulpai buvo parvežti iš Izraelio.
• Lietuvoje iš viso atlikta 450 kaulų čiulpų transplantacijų.
Atvykus į kaulų čiulpų donorų registracijos vietą, reikia užpildyti donoro anketą ir sutikimą registruotis Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Tuomet paimami kraujo mėginiai (keliolika mililitrų kraujo iš venos) ir nustatomi transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys.
Anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Taip tampama potencialiu kaulų čiulpų donoru.

Laimonas Griškevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius

– Kas yra kaulų čiulpai?

– Mūsų kraujas gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, jos nuolat dauginasi, bręsta ir pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat, visą gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles. Tuomet reikia skubiai pradėti gydyti.

Vaikams ir suaugusiesiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas. Transplantuojant sergančios paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro – jos vėl gamina sveiką kraują. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių (tiriami broliai ir seserys). Tačiau tikimybė rasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems ligoniams būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš 12 mln. savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo. Todėl visi esame labai svarbūs. Galbūt jūs esate tas vienintelis, kurio taip laukia mirtina liga sergantis žmogus – jį tikrai galima išgelbėti.

– Kas gali būti kaulų čiulpų donoru?

– Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 45-erių.

Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis, vėžiu, sifiliu, užsikrėtę ŽIV, hepatito B arba C virusu.

– Kada prireikia donuoti kaulų čiulpus?

– Jei paaiškėja, kad registre esantis donoras pagal imunologinius žymenis gali tikti pacientui, su juo susisiekiama. Jo gali prireikti ir po kelių dienų, ir po kelerių ar keliolikos metų, todėl svarbu, kad paliktumėte savo duomenis (kuo daugiau telefonų, adresų) ir informuotumėte, jei keičiasi jūsų gyvenamoji vieta, telefonai. Donoras kviečiamas atvykti pakartotinai duoti kraujo mėginio. Iš jo labai tiksliai nustatomi transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys – taip galutinai paaiškėja, ar donoras tikrai tinka pacientui. Tuomet išsamiai ištiriama donoro sveikata ir suderinama, kada ir kaip donoras gali donuoti.

– Kaip persodinami kaulų čiulpai?

– Kaulų čiulpai imami Santariškių klinikose. Donoras gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų.

Jei donuojama iš kraujo, donorui penkias šešias dienas po oda švirkščiamas preparatas, didinantis kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje, kad jas būtų galima surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, mausti kaulus. Penktą arba šeštą dieną kamieninės ląstelės renkamos iš donoro rankų venų naudojant specialų aparatą. Ši procedūra vadinama afereze.
Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis – tik apie 100–300 ml. Aferezės procedūra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių keikis atsistato per dvi savaites.

Jei donuojama iš kaulų čiulpų, minėtas preparatas nešvirkščiamas. Kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje atlikus bendrą nejautrą. Paimama apie 700–1000 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Paimant donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali mausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per kelias savaites.

Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui. Jo laukia varginamas ir ilgas gydymas. Tačiau tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį, todėl kiekvieną, net ir sunkiausią minutę, šis žmogus, jo šeima, draugai bus be galo dėkingi donorui, kuris suteikė galimybę gyventi. O tai nepalyginamai svarbiau, nei maži nemalonumai, patiriami donuojant kaulų čiulpus.