Sveikata

Tamsesnio, nei įprasta mums, šiauriečiams, gymio moterų ligų gydytojas Sameras Saad As'Hamoudeh, išgirdęs apie savo populiarumą, santūriai šypsosi. Jis įsitikinęs, kad tiesiog gerai dirba mėgstamą darbą – yra atidus ir moka išklausyti pacientes. Kalbantis su S.Hamoudeh paaiškėjo, kad tik palankiai susiklosčius aplinkybėms jis atsidūrė Lietuvoje ir tapo gydytoju. Pirmoji jo įgyta profesija – inžinierius.

Žmoną patikėjo kolegoms

Sostinėje gyvenantis ir dirbantis gydytojas akušeris ginekologas S.Hamoudeh nerimastingai laukia didžiausių metų švenčių. Ne tik todėl, kad galės keletą dienų atsipūsti. Per šventes pasaulį turi išvysti jo sūnus.

Su žmona Ieva, kuri taip pat medikė – odontologė, S.Hamoudeh jau augina dvejų metų dukrelę Ają Mariją. Tačiau besilaukiančios sutuoktinės jis neprižiūri, patiki kito akušerio ginekologo globai.

"Taip geriau. Aš galiu būti neobjektyvus, juk esu ne tik gydytojas, bet ir tėvas. Iš jaudulio galiu ką nors pražiūrėti arba per daug įžiūrėti", – su šypsena aiškino savo motyvus nebūti žmonos gydytoju S.Hamoudeh ir prisipažino, kad jau išrinko sūnui vardą.

"Vardus vaikams rinkome dvigubus – vieną arabišką, kitą lietuvišką. Ilgai galvojome vardą sūnui ir abu su Ieva apsistojome ties Jokūbu. Jis bendras abiem kalboms, tik arabiškai tariamas Jakub", – nusišypsojo nekantriai sūnaus laukiantis tėvas.

Troško studijuoti mediciną

O kaip šis moterų itin vertinamas ir mėgstamas gydytojas atsirado Lietuvoje?

Iš gimtosios Jordanijos siekti aukštojo mokslo S.Hamoudeh pirmiausia išvyko į Sankt Peterburgą Rusijoje. "Mokiausi Sankt Peterburgo elektrotechnikos institute ir 1993 m. sėkmingai jį baigiau – gavau inžinieriaus diplomą", – puikia lietuvių kalba pasakojo jordanietis, savo gyvenimą susiejęs su Lietuva.

Tačiau gydytojas prisipažino, kad net ir sėkmingai baigus inžinierijos mokslus, ši profesija jo nelabai viliojo. "Turėjau nemažai draugų, studijuojančių ar baigusių mediciną. Šiek tiek jiems pavydėjau, nes gydytojo darbas man regėjosi daug įdomesnis ir prasmingesnis nei kieta inžinieriaus profesija", – prisipažino S.Hamoudeh.

Neapsiribodamas vienu įgytu aukštojo mokslo diplomu, jis padavė paraiškas medicinos studijoms į keletą Europos šalių aukštųjų mokyklų. "Norėjau mediciną studijuoti anglų kalba, todėl rinkausi tas aukštąsias mokyklas, kuriose toks kursas buvo. Pirmas atsakymas atėjo iš Lietuvos", – šyptelėjo atkaklus vyras, siekęs įgyvendinti savo svajonę. Vyresni jo draugai, jau studijuojantys aspirantūroje, S.Hamoudeh patikino, kad Lietuvoje jam bus visai neblogai, jeigu pavyks sėkmingai įsitvirtinti.

Darbdaviai sutiko priešiškai

"Taip 1993 m. atvažiavau čia ir pradėjau studijuoti tuometėje Kauno medicinos akademijoje. Vilniuje nebuvo galimybės mokytis anglų kalba, o lietuviškai tada dar nemokėjau", – nusišypsojo gydytojas.

Moterų ligų gydytojas pasakojo, jog mokydamasis penktame kurse išklausė ginekologijos akušerijos kursą ir suprato, kad ši sritis – kaip tik jam. Todėl S.Hamoudeh įstojo į ginekologijos akušerijos specialybę Vilniaus universitete. "Baigiau ją ir ėmiau ieškoti darbo. Užtrukau apie keturis mėnesius", – lakoniškai tarstelėjo. Darbo paieška nebuvo labai sklandi.

Jordanietis nelabai noriai prasitarė, kad teko susidurti ir su išankstiniu darbdavių nusistatymu dėl savo arabiškos kilmės. Po keleto nesėkmingų bandymų iš Jordanijos kilęs akušeris ginekologas pradėjo dirbti Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, o po kurio laiko – sostinės Šeškinės poliklinikos moterų konsultacijoje. Čia dirba iki šiol.

Puikiai išmoko lietuviškai

Nors puikiai kalba rusiškai, norėdamas įsitvirtinti Lietuvoje, S.Hamoudeh jau trečiame kurse pradėjo aktyviai mokytis daugeliui užsieniečių sunkiai įkandamos lietuvių kalbos.

"Žmona labai spaudė", – šyptelėjo. O ir susikalbėti su pacientais jam norėjosi jų gimtąja kalba. "Jeigu nori gyventi kurioje nors šalyje, manau, iš pagarbos jos žmonėms turi išmokti jų kalbą. O ir gyvenimas daug lengvesnis mokant kalbą", – porino turtinga ir švaria lietuviu kalba. Kad ši kalba jam ne gimtoji, išduoda tik vos juntamas švelnus akcentas.

Praktikuojant ginekologo akušerio specialybę jordaniečiui praverčia ir puikiai mokamos rusų bei anglų kalbos. Neretai su pacientėmis tenka kalbėti rusiškai. Jam tai – jokia bėda. S.Hamoudeh kiek apgailestauja tik dėl to, kad neišmoko dar ir prancūzų kalbos, nors tam turėjo labai geras sąlygas. Jo mama, gyvenanti Jordanijoje, buvo arabų kalbos mokytoja. Tėvas dirbo Jordanijos sveikatos apsaugos ministerijoje vyriausiuoju statistiku. Neseniai šeima jo neteko. Jaunesnioji sesuo pasekė mamos pėdomis – ji filologė, dėsto prancūzų kalbą viename Jordanijos universitetų.

S.Hamoudeh patikino, kad nors darbą rasti jam buvo nelengva, pritapti Lietuvoje nebuvo sunku. "Nuo 18 metų gyvenu atskirai nuo tėvų. Europietiškos kultūros ragavau dar mokydamasis Sankt Peterburge. Todėl Lietuvoje jau nebuvo jokių keblumų. Nors mūsų kultūros ir gerokai skiriasi", – patikino Lietuvoje šaknis įleidęs gydytojas.

Labiausiai Lietuvoje jis pasigenda tik Jordanijoje jam įprastų maisto produktų – įvairių daržovių, prieskonių. Tačiau mūsų šalyje jis atrado naują aistrą – žvejybą.

Mėgsta žvejoti ir keliauti

"Dar Jordanijoje labai mėgau žvejoti, bet pasiekti vandens telkinį mano šalyje sunku, jų mažai. Atvažiavęs į Lietuvą pomėgį žvejoti puoselėju su žmona, ji irgi aistringa žvejė. Nebuvo beveik nė vieno savaitgalio, kad su draugais nebūtume šsiruošę pažvejoti", – prisipažino gydytojas.

Taip pat jis mėgsta keliauti. Kol nebuvo priimtas įstatymas, kad turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje žmonės taip pat gali laisvai keliauti po ES šalis, S.Hamoudeh su šeima keliavo po įvairius Lietuvos kampelius.

"Žmona labai mėgsta keliauti, tačiau į ne vieną kelionę į užsienį negalėdavau jos lydėti. Dabar galėsime keliauti kartu. Na, žinoma, kai sūnus kiek paaugs", – optimistiškai kalbėjo lietuvių pacienčių gerbiamas akušeris ginekologas.