Išsiruošusieji į ilgas keliones neatmeta galimybės grįžti į seną darbovietę. Svarbiausia sąžiningai išsiskirti su darbdaviu, kurį palieki.

Darbo rinkoje, kurioje trūksta žmonių, pastebimos naujos tendencijos. Vis daugiau lietuvių ryžtasi palikti darbą ir išsiruošia keliauti po pasaulį, nes žino, kad grįžusių jų darbdaviai lauks išskėstomis rankomis.

Prarasti darbą nebaisu

„Palikti darbo dėl kelionės nebijau. Juokaujame, kad dekretinės atostogos trunka apie devynis mėnesius, ir per jas lieki be darbo, todėl į savo išvyką žiūrime kaip į kūrybines atostogas, kurios kada nors baigsis ir reikės galvoti apie naujas karjeros perspektyvas, – ramiai kalbėjo buvęs bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta, besiruošiantis metų kelionei į Pietų Ameriką. – Be to, Lietuvos rinka dabar gana atvira darbuotojams, joje labai daug galimybių. Nemanau, kad per metus prarasime pažintis, kontaktus ar gabumus, tikrai grįžę rasime, kur juos panaudoti.“
Su Valdu keliaus jo draugė Žydronė Lukšytė, palikusi „Hansabanko“ komunikacijos skyriaus vadovės darbą. Pora nusprendė, kad atėjo metas, kai kelionės atidėti nebegalima.
„Pajutau, kad reikia skirti laiko sau. Visuomet galima atidėlioti: kai bus sumokėta paskola, kai būsiu pasiekusi viską, ko norėjau ir t. t. Dar kai kurie žmonės svajoja pakeliauti, kai išeis į pensiją. Mes nenorėjome laukti pensijos. Tiesiog nusprendėme užsiimti tuo, ką mėgstame, dabar, kai turime noro ir jėgų, kai galime keliauti, be to, ir grįžę rasime naujų darbų ir įdomios veiklos“, – apie apsisprendimą keliauti pasakojo Žydronė.

Kelionės padeda apsispręsti

Prieš pusantrų metų kelionę planuoti pradėjusi pora neatmeta galimybės grįžti į buvusius darbus. Prieš pusmetį juodu pranešė darbdaviams, kad išeina iš darbo, praėjus pirmam šokui – sulaukė didžiulio vadovų ir kolegų palaikymo.
„Kokio darbo imsimės grįžę, neskubame spręsti. Juk per metus gali labai pasikeisti žmogaus mąstymas, norai. Labai nekantrauju tai patirti. Tačiau durų tikrai neuždarau“, – prisipažino V.Lopeta. Kaip ir Žydronė, apie naujus darbus šiuo metu jis sakė mažiausiai galvojantis – juk per ilgą kelionę bus užtektinai laiko apsvarstyti, kokiu keliu toliau pasukti.
Metus po Pietryčių Aziją keliavusi Jurga Raguckaitė, viena iš Cringel.com komandos narių, tvirtino, kad keliaujant nekilo noras keisti darbo sritį.
„Norėjau įsitikinti, ar tai, ką darau, tikrai yra tai, ko noriu, ir man pavyko“, – džiaugėsi Jurga, dirbanti komunikacijos srityje. Tiesa, grįžusi į Lietuvą mergina naujo darbo ieškoti neskuba: pirmiau reikia susitvarkyti buitį, be to, nori rasti tokį darbą, kuris būtų ir įdomus, ir pelningas. J.Raguckaitė dar net neišsiuntė savo gyvenimo aprašymo, bet jau turi kelis darbo pasiūlymus.

Pranešti iš anksto – būtina

Norint sėkmingai grįžti į darbo rinką, būtina sąžiningai elgtis su įmonės, kurią palieki, darbdaviais. „Kad išeinu iš darbo, pranešiau prieš pusmetį, ir pati padėjau išrinkti žmogų, kuris dirbs vietoj manęs“, – šypsojosi atrankas prisiminusi J.Raguckaitė. Kad tiek laiko pakanka, teigė ir į kelionę besiruošiantys Žydronė ir Valdas: „Stengėmės tinkamai ir laiku informuoti darbdavius, elgtis jų atžvilgiu kaip partneriai. Geriausia apie išėjimą darbdaviui pranešti tada, kad jis spėtų rasti naują darbuotoją į jūsų vietą. Mūsų patirtis parodė, kad pakanka papasakoti apie savo planus prieš pusmetį. O vadovai gali priimti net ir keisčiausius darbuotojų užmojus ir juos suprasti, jeigu kartu ieškote bendrų sprendimų.“
„Bendraujant su darbdaviu kaip su partneriu, laiku pasakius jam apie savo planus ir kartu ieškant bendrų sprendimų, tikrai galima rasti bendrą kalbą. Kita vertus, mums pasisekė, kad dirbame tokiose organizacijose, kur į darbuotoją žiūrima su atsakomybe ir pagarba, – džiaugėsi Žydronė. – Be to, nė vienas darbuotojas nepasižada darbdaviui visam gyvenimui. Dirbau banke beveik penkerius metus, todėl manau, kad tai pakankamas laikas realizuoti save vienoje kompanijoje ir prisidėti siekiant jos tikslų.“

Senus įgūdžius keičia nauji

Negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar pertrauka karjeroje reiškia įgūdžių praradimą. „Dirbu komunikacijos srityje, tad metus keliaudama ir bendraudama su žmonėmis įgūdžius tik pagerinau, gal net labiau, negu būčiau tai padariusi dirbdama“, – svarstė J.Raguckaitė. Tačiau iš bendravimo pragyvena ne visi. „Žinoma, jei darbdavys reikalautų mano techninių įgūdžių, mokėti varžtelius sukioti, per metus tokius gebėjimus prarasčiau“, – pridūrė ji. Darbdaviai irgi nelabai jaudinasi, kad per tokias keliones prarandami įgūdžiai, nes naują žmogų beveik visuomet reikia išmokyti. Tačiau susiduriama su kitomis problemomis.
„Grįžę iš ilgų kelionių žmonės labai atsargiai renkasi darbą, nes pasikeičia rinkos situacija. Jie būna atpratę kasdien eiti į darbą. Vieni su tuo susitvarko gana lengvai, o kitiems prireikia ilgesnio laiko prisitaikyti“, – kalbėjo konsultacinės grupės „Person Premier“ vadovė Anna Avidan.
„Kartais išvažiavę žmonės idealizuoja Lietuvą, jos laimėjimus, tuomet grįžus turi praeiti nusivylimo ir realybės suvokimo etapas. Visi tai išgyvena skirtingai“, – tvirtino atrankas ir mokymus organizuojančios bendrovės „Nova Lux“ atrankų konsultantė Asta Juodiškaitė.

Neigiamos reakcijos nesulaukia

Tiek grįžusieji, tiek į keliones besiruošiantieji teigė nė iš vieno žmogaus negirdėję, kad sprendimą keliauti įvertintų neigiamai. „Man atrodo, kai pranešiau darbdaviams, kad ketinu metus keliauti, pamačiau jų akyse ilgesio šešėlį“, – šypsojosi J.Raguckaitė.
Į pertraukas karjeroje dėl kelionių gana ramiai reaguoja ir personalo specialistai. „Darbdaviams svarbesnė darbuotojo kvalifikacija, o ne tai, kad jis kurį laiką keliavo. Nebent dirbantiesiems pardavimo srityje gali būti šiek tiek sunkiau, nes atitrūksta nuo rinkos pokyčių, – svarstė A.Juodiškaitė. – Tiesiog kiekvienas žmogus turi pateikti tinkamą motyvą, kodėl keliavo. Galbūt jį gyvenimas privertė, kiekvieno istorija skirtinga.“
A.Avidan patarė prieš siunčiant gyvenimo aprašymą ar einant pas darbdavį gerai pagalvoti, kaip paaiškinti, kodėl keliavai. „Tobulinimasis visuomet yra vertinamas teigiamai, bet jei parašysi, kad norėjai ištrūkti, nes buvai labai pavargęs, tai tikrai nuskambės nekaip. Tačiau nematau, kad darbdaviai prieš ilgas keliones būtų nusiteikę neigiamai“, – sakė ji.