Maisto išnešiotojai Indijoje tampa pavyzdžiu šiuolaikinėms įmonėms

Kiekvieną rytą į Mumbajaus gatves pasklinda penki tūkstančiai dabavalų. Pagrindinis jų tikslas – po miestą išnešioti tūkstančius maisto paketų. Už greitumą ir tikslumą dabavalos užsitarnavo išskirtinę reputaciją, apie kurią kalbos sklinda ne tik visoje Indijoje, bet ir už jos. O jų darbo metodų norintys pasimokyti vadybos ekspertai ir bendrovių vadovai iš Vakarų rikiuojasi į eilę. Žodis „dabavala“ hindi kalba reiškia „nešantis dėžę“. Tačiau taip vadinami žmonės sutinkami tik jau minėtame Indijos mieste. Čia jie teikia neįprastą paslaugą – iš gyvenamųjų rajonų į miesto centre įsikūrusius biurus gabena namie paruoštą maistą. Dabavalos darbą pradeda anksti rytą – nuo 7 iki 9 val. jie surenka lauknešėlius su maistu ir sudeda į specialiai pažymėtus konteinerius. Šiuos surenka į vežimėlius ir gabena iki artimiausios traukinių stotelės. Traukiniais pervežami konteineriai surūšiuojami taip, kad nukeliautų į vietą.

Konteineriai su maistu pristatomi tarp 13 ir 14 val. – kiekvienam klientui tiksliai per pietus. Vėliau jau ištuštinti konteineriai surenkami ir keliauja ten, iš kur buvo paimti. Jie gyvenamuosius priemiesčius pasiekia iki 18 val. Konteinerį pristatyti kainuoja nuo 150 iki 300 rupijų (nuo 8 iki 16 litų) per mėnesį. Beje, dienraščio „The New York Times“ duomenimis, šios paslaugos populiarumas per metus išauga 5–10 proc.

Pristato be klaidų

Atrodo, nuvežti dėželę iš vieno miesto galo į kitą neturėtų būti itin sunku. Aišku, užduotis būtų lengva, jeigu ne kelios aplinkybės. Visų pirma Mumbajuje ir jo priemiesčiuose gyvena apie 19 mln. gyventojų. Antra, dabavalos kasdien pristato apie 200 tūkst. konteinerių su maistu.
Maisto išnešiotojai dirba komandomis, jas dažniausiai sudaro 20 žmonių. Kiekvienas komandos narys aptarnauja apie 40 klientų, daugiausia jis gali panešti 35–40 konteinerių su maistu. Atsižvelgdami į surinktų konteinerių skaičių ir jų pristatymo vietas, traukinyje dabavalos sudaro mažesnes ar didesnes grupeles, kiekviena jų su kroviniu pasiekia jiems reikalingą stotelę.
Reikia pabrėžti, kad dabavalos nesinaudoja jokiomis technologijomis. Daugelis jų turi tik elementarius raštingumo įgūdžius, o konteinerius atrenka pagal spalvas ir sutartinius žymenis. Visa pristatymo sistema veikia itin tiksliai ir beveik be trūkumų. Apskaičiuota, kad pristatant 6 mln. kartų pasitaiko tik viena klaida. Kalbant šiuolaikiniais vadybos terminais, pristatymo sistemos patikimumas siekia 99,9999 proc.

Mokosi Vakarų ekspertai

Dabavaloms be jokių įmantrių metodų pavyksta pasiekti efektyvumą, atitinkantį šiuolaikinės šešių sigmų procesų valdymo sistemos reikalavimus. Pastaroji sistema buvo išplėtota JAV bendrovės „Motorola“, siekusios kone visiškai pašalinti defektus ir klaidas iš gamybos ir verslo proceso. Savaime suprantama, tam „Motorola“ naudoja įvairius efektyvumo metodus ir kontrolės mechanizmus.
Dabavalų sėkmės formulė – 125 metus tobulinta paslauga, komandinis darbas ir itin griežtas tvarkaraščio laikymasis. Pastarąjį geriausiai iliustruoja faktas, kad Velso princui Charlesui lankantis Indijoje ir panorėjus susitikti su dabavalomis, dienotvarkę jis turėjo derinti prie maisto išnešiotojų darbo grafiko.
Dabavalų darbo principus išnagrinėjo Harvardo verslo mokykla. Ji rekomendavo studentams mokytis iš nepriekaištingai dirbančios organizacijos, kuri nenaudoja jokių technologijų, o svarbiausios vien tik žmonių pastangos.
Stulbinamu dabavalų veiklos efektyvumu domisi ir įvairios bendrovės. Maisto išnešiotojai darbo principus jau pristatė tokiose įmonėse kaip „Tata“, „Coca-Cola“ ir „Daimler“. Dabar jie net galvoja kurti atskirą konsultacijų padalinį.

Liaudies inovacija

Organizacijos psichologijos profesorius Paulas Goodmanas, sukūręs dokumentinį filmą apie dabavalas, teigė, kad daugelis modernių verslo valdymo teorijų remiasi analitiniais modeliais, technologijomis ir sudėtingais metodais.
Dabavalos, kurių tiekimo sistemos pagrindas yra socialinė išmonė, dar vadinama liaudies išmintimi, parodo, kad efektyviai dirbti galima ir kitaip.
Dabavalų pavyzdys taip pat rodo, kad inovacijos gali ateiti ne tik iš viršaus, t. y. aukščiausio socialinės ar organizacinės piramidės sluoksnio, tačiau, gana netikėtai, ir iš apačios. Suprantama, dabavala toli gražu nėra geidžiamiausia profesija Indijoje, tačiau tuo užsiimantys indai gaunamu atlygiu nesiskundžia. Beveik visi dabavalos gauna vienodus atlyginimus, per mėnesį siekiančius apie 2–4 tūkst. rupijų (apie 100–200 litų). Kartais šis uždarbis viršija kitų tautiečių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, gaunamą atlygį.