Ar teisūs tie, kurie sako, kad Europa susidūrė su civilizacijos krize? Istorikas Algis Povilas Kasperavičius mano, kad Senojo žemyno laukia nemažai iššūkių.
– Su kuo sietumėte Europos reikšmės sumažėjimą? Su Pirmuoju, gal Antruoju pasauliniu karu? O gal su dabartiniais laikais?
– Manau, kad Europos galia mažėti prasidėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo. Vienas vokiečių rašytojas taikliai pavadino šį karą baltųjų žmonių karu. Na, o Antrasis pasaulinis karas pakirto Vokietijos kūrybines jėgas. Tiesa, karą pradėjo Vokietija, tačiau teritorijos sumažėjimas, kaltės jausmas, pagaliau, ilgalaikis Vokietijos padalijimas lėmė, kad šis šalis liko suvaržyta. Nors dabar Vokietija yra stipriausia Europos valstybė, vargu ar ji liko nacionalinė ir tradicinė. Aišku, turiu galvoje, ne nacionalizmą ir nacizmo tradiciją.
Kalbant apie Europą, Senasis žemynas šiek tiek primena Romos imperiją iki žlugimo. Tiesa, ne tais laikais, kai barbarai užėmė Romą, o kai imperijoje įvyko elito degradacija. Beje, Romoje vyko tik elito degradacija, o Europoje galima stebėti visos visuomenės krizę. Tai pavojinga.
– Europą parklupdė finansų krizė. Kas, jūsų, kaip istoriko, nuomone, negerai?
– ES istorija prasidėjo nuo muitų sąjungos. Tačiau, ir tai labai keista, vis daugiau prekių į Europą importuojama iš Kinijos, Turkijos ir kitų šalių. ES lengvai atveria savo rinkas šioms šalims. Bet juk taip griaunama vietos gamyba, o tai kelia nedarbo lygį. Viską, ką galime pasigaminti mes, europiečiai, dabar importuojame.
Kitas aspektas – milžiniškas ES biurokratinis aparatas, kuris susiformavo. Kai kas lygina šią sistemą net su Sovietų Sąjunga. Žinoma, Sovietų Sąjungoje viskas buvo kitaip. Tačiau ES leidžia nesuskaičiuojamai daug direktyvų, kurių didžioji dalis net nėra tikslingos.
Galiausiai, visos tos didžiulės lėšos, kurios skiriamos naujoms ES valstybėms, kai kuriose valstybėse dažniausiai skiriamos abejotiniems projektams, o dalis lėšų apskritai išvagiama.
– Negi Europai reikėjo likti nacionalinių šalių žemynu?
– Na, iki Mastrichto susitarimų 1992 m. Europa ir buvo daugmaž nacionalinių valstybių sąjunga. Dar tuometis Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is pabrėžė, kad Europa turėtų būti tautų Europa. Pavyzdžiui, egzistuotų laisva prekyba, tačiau nebūtų visuotinio reguliavimo.
Paradoksalu, ES net neturi finansų reguliavimo, o svarsto tokius klausimus, kurių su federaline valdžia nesvarsto net JAV. Pavyzdžiui, įvairius moralinius klausimus. Maža to, Europos šalims yra primetamas vienodumas, to taip pat nėra JAV. O juk valstijos net nėra valstybės, bet turi kai kuriais reikšmingais klausimais autonomiją. Na, pavyzdžiui, mirties bausmės klausimu.
Kita vertus, negalima sakyti, kad įstojimas į ES buvo nenaudingas. Tarkime, tokios šalys kaip Lenkija daug laimėjo, tačiau to nepasakysi apie Lietuvą. Viskas priklauso nuo nacionalinės valdžios, kaip ji sugeba pasinaudoti narystės pranašumais.
Naujausi komentarai