Nuomonės

Planuojamos atliekų deginimo gamyklos statybos Vilniuje vis dar kiršina gyventojus su verslininkais. Gyventojai ir šįkart atmetė šių pristatytą pakartotinę gamyklos poveikio aplinkai ataskaitą, nes darbas neįtikino nei bendruomenės, nei žaliųjų judėjimo narių, nei Vilniaus miesto politikų.

Gariūnai – tinkamiausia vieta

Penktadienį antrinė koncerno "Rubicon group" bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla pristatė gyventojams planuojamos statyti gamyklos patikslintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Rengėjai patikino, kad pakartotinis variantas nuo pirmojo beveik nesiskiria.

Antrą kartą buvo patvirtinta, kad iš keturių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – 3-iosios termofikacinės elektrinės kaimynystė Gariūnuose. Mat ten į planuojamos statyti gamyklos įtakos zoną, kurios spindulys siekia 2,5 km, nepatenka nė viena ugdymo ar medicinos įstaiga. Artimiausi gyvenamieji namai stovi už daugiau nei pusės kilometro nuo numatytos teritorijos.

Be to, gamyklą būtų nesunku prijungti jau prie esamos elektrinės infrastruktūros, kad būtų galima tiekti šilumą gyvenamiesiems namams. Iš tos vietos keliaujančios šilumos nuostoliai būtų mažiausi. Gamyklos įrenginius būtų galima aušinti vandeniu, gaunamu iš greta tekančios Neries.

Ir vėl nuodys Lazdynus?

Parinkta vieta labiausiai jaudina Lazdynėlių, Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės rajonų bendruomenes. Šių gyventojai jau kenčia dėl dvoko ir taršos, kurią skleidžia dvi termofikacinės elektrinės, medicinos atliekų deginimo gamykla bei šalia esantys "Vilniaus vandenims" priklausantys nuotekų valymo įrenginiai. Pastebėta, kad dėl to daugiausia susirgimų užregistruojama būtent Lazdynų ir Karoliniškių rajonuose. Gyventojai baiminasi, kad jų gyvenimo kokybė dar pablogės, kai greta 3-iosios termofikacinės elektrinės, daugiau nei 80 ha plote, iškils dar vienas aplinkos teršėjas.

"Tai bus ketvirtas kaminas greta mūsų gyvenamųjų rajonų? Jis dar padidins nuodingų medžiagų koncentraciją mūsų gyvenamoje teritorijoje. O dar kvapai, kur jie dings, kai bus pūdomos atliekos? Kodėl jūs norite nunuodyti visą Lazdynų rajoną, dalį Karoliniškių?" – piktinosi salėje sėdinti Lazdynų rajono gyventoja.

Ataskaitos rengėjai tikino, kad į gamyklos įtakos zoną patektų tik dalis Jočionių, Gariūnų ir Lazdynėlių rajonų. Šiose gyvenvietėse dėl gamyklos veiklos numatomas oro užterštumo padidėjimas, tačiau, anot rengėjų, tarša neviršys leistinų normų.

"Nė vienos Europoje veikiančios atliekų deginimo gamyklos išmetamų kenksmingų junginių koncentracija neviršija normų. Oro tarša deginant atliekas yra perpus mažesnė, nei deginant kietąjį kurą ar mazutą. Vadinasi, komunalinių atliekų deginimo gamykla tausoja greta gyvenančių žmonių sveikatą", – įtikinti gyventojus bandė pakartotinę ataskaitą rengusios bendrovės "Cowi Baltic" Aplinkosaugos skyriaus ir poveikio aplinkai vertinimo grupės vadovė Dana Bagdonavičienė.

Degins nerūšiuotas atliekas

Nerimą gyventojams kelia ir pasirinkta komunalinių atliekų deginimo gamyklos technologija. Anot D.Bagdonavičienės, gamykloje planuojama deginti nerūšiuotas atliekas. Visos jos, atvežtos šiukšliavežiais, būtų verčiamos į vieną konteinerį, permaišomos, vėliau porą dienų džiovinamos ir galiausiai deginamos. Išskyrus vieną mėnesį per metus. Mat kartą per metus būtina atlikti gamyklos profilaktinį remontą. Vadinasi, gamyklos veikla turėtų būti mėnesiui sustabdyta ir tuo metu atliekos būtų gabenamos į sąvartyną.

"Kad ir kaip rūšiuotume tas atliekas, vis vien į gamyklą pateks mišrių. Įrenginys skirtas mišrioms atliekoms deginti, nereikės jų išrūšiuoti. Visos atliekos bus permaišomos, džiovinimas, natūralus oras iš bunkerio bus ištraukiamas ir perduodamas deginti. Atliekas deginant bus panaikinami ir kvapai. Moderni filtrų sistema kondensuos kenksmingus garus, surinks sunkiuosius metalus ir kitus kenksmingus junginius", – kartojo D.Bagdonavičienė.

Tačiau šiems teiginiams paprieštaravo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gerardas Aidigintas Jurkonis. Šis pabrėžė, kad pagal planą per metus gamykloje turėtų būti sudeginama apie 250 tūkst. t atliekų.

"Nenumatėte atskirti bioatliekų nuo kitų. Šitas projektas niekam tikęs, nes bioteršalai – pagrindiniai. Bioatliekas reikia atskirai neutralizuoti, išgarinti, kompostuoti ir paruošti deginti. Antraip tų šlapių atliekų deginimas suris daugiau energijos, nei jos mes gausime", – atkreipė dėmesį G.Jurkonis.

Tačiau tiek D.Bagdonavičienė, tiek bendrovės Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos direktorius Raimondas Petreikis buvo nepalenkiami. Esą atliekų deginimas padės taupyti iškastinį kurą, o tiekiama šilumos energija vartotojams nebus brangesnė nei iki šiol. Esą gyventojams neturėtų brangti ir atliekų tvarkymas.

Deginti geriau

Pristatę ataskaitą gamyklos projekto rengėjai per penkias dienas žada parengti susitikimo su gyventojais viešą protokolą. Su juo visi norintys galės susipažinti rugsėjo 14–16 d. Iki rugsėjo 19 d. bus galima teikti pastabas ir pasiūlymus.

Komunalinių atliekų deginimo gamyklą Vilniuje planuojama pastatyti iki 2015 m. Vilniaus valdžia neneigia tokios gamyklos būtinybės. Mat šiuo metu atliekos kaupiamos sąvartynuose, kuriems būtini milžiniški žemės plotai. Sąvartynai atliekomis užverčiami per keletą metų. Perpildytus juos būtina rekultivuoti, o tokia paslauga kainuoja milijonus. Vienintelis būdas atsikratyti atliekų – jas deginti.

Vilniaus miesto savivaldybė ketina skelbti atliekų deginimo gamyklos statytojo ir valdytojo konkursą. Vienas jo dalyvių, be jokios abejonės, bus antrinė koncerno "Rubicon group" bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla. Taip pat gamyklos statybomis Vilniuje domisi keletas statytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių.

Daina Balčėtienė, Lazdynėlių bendruomenės pirmininkė

Gyvename arčiausiai numatomo statinio, todėl mums nerimą kelia tai, kad ataskaitoje neįvertinama šiuo metu esanti tarša Gariūnų teritorijoje, Lazdynėliuose ir Lazdynuose. Gamykla bus statoma ir taip nuolat teršiamoje teritorijoje. Komunalinės atliekos turtingose šalyse deginamos naudojant ypač gerą įrangą, prieš tai atliekos rūšiuojamos, sandėliuojamos. Šioje ataskaitoje tai nenumatyta. O juk kur vyksta degimas, išsiskiria pačios nuodingiausios medžiagos. Nėra filtrų, kurie pajėgtų visiškai išvalyti išmetamus dūmus.

Neramu ir dėl temperatūros. Kitų šalių patirtis rodo, kad jeigu atliekos deginamos esant mažesnei nei 1300–1500 laipsnių temperatūrai, susidaro sveikatai pavojingi junginiai. Jų priskaičiuojama iki 70 rūšių, iš kurių 17 – ypač nuodingos medžiagos. Mes reikalaujame, kad, nusprendus statyti gamyklą, šitų medžiagų kontrolė būtų nuolatinė. Nevykdantiems šio reikalavimo asmenims turi būti nustatyta griežta atsakomybė. Dar geriau, jei gamyklos statybai būtų ieškoma kitos vietos arba visai atsisakoma šito projekto.