Optimizmas: krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė tikra, kad nepritekliai ir įvairios problemos nesugriaus šventinės nuotaikos per Kariuomenės dieną.
© Nerijaus Jankausko nuotr.

Šiandien Kariuomenės diena bus švenčiama, nepaisant ekonominio sunkmečio ir gripo epidemijos, teigia krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, krizė leidžia imtis kariuomenės pertvarkų, apie kurias jau anksčiau buvo galvota, bet nebuvo daroma.

– Turbūt šventė šįkart nelabai smagi – siautėja gripas, ekonominė krizė, nėra pinigų. Tikriausiai nuotaikos nešventinės?

– Normalios tos nuotaikos. Krizės ir gripai praeina, valstybė ir kariuomenė lieka.

Gripas ne pirmas Lietuvoje ir ne paskutinis. Praeis dešimt metų, ir vėl gali kilti gripo epidemija, jeigu iki to laiko nebus sukurti skiepai, kurie sunaikintų gripą kaip kokius raupus. Taigi gripas buvo ir yra, bet jis tikrai nėra stipresnis už mūsų kariuomenę (šypsosi).

– Ar labai smarkiai gripas paveikė mūsų kariuomenę? Daug kareivių serga?

– Yra sergančių. Per dalinius gripas irgi eina, kaip ir per Lietuvą. Kariuomenėje jauni žmonės, o šis gripas kažkaip labiau jaunus žmones paliečia.

Visi žinome, kad sirgo Karo akademijos kariūnai. Tačiau visi jie jau persirgo gana lengva forma ir pasveiko.

– Neteko koreguoti šventinių renginių dėl gripo epidemijos?

– Atsisakėm vieno renginio Vilniuje, kuris turėjo vykti Nacionalinėje filharmonijoje. Kadangi sostinėje paskelbta epidemija, nusprendėme neorganizuoti vieno šventinio renginio uždaroje patalpoje, į kurį susirinktų labai daug žmonių. Surengsime jį kiek vėliau.

Bet kariuomenės paradas Vilniaus gatvėse ir aikštėse tikrai įvyks. Toks buvo griežtas kariuomenės sprendimas – paradas tikrai turi būti. Kariuomenė yra tokia institucija, kuri ar per karą, ar per gripą turi savo funkcijas vykdyti.

– Gripas gripu, o krizė? Kokia šventė, kai nėra pinigų?

– Žmonės šventes švęsdavo net ir gūdžiausiais, sunkiausiais laikais, net ir Sibire. Žmogus turi vieną gyvenimą ir turi jį visavertiškai gyventi.

O krizės praeina. Ši jau irgi, regis, eina pabaigon. Pasaulyje yra gerų atsigavimo ženklų, ateis jie ir į Lietuvą.

Man atrodo, krizė mobilizavo žmones kariuomenėje. Man yra sakę kai kurie, kad ne tokius sunkius laikus teko gyventi – buvo, kad išvis algos nebuvo kurį laiką mokamos. Dabar, nors ir sumažėjusios, bet mokamos.

Apskritai, matyt, didžiausia bėda būtų karas. O sunkmetį išgyvensime.

– Tai mitas ar tikrovė, kad lėšų kariuomenėje dabar tik vargais negalais pakanka Afganistanui, batams, kareiviškai košei ir vienam kitam šoviniui pratyboms? Apie jokį gynybinio pajėgumo stiprinimą negali būti nė kalbos.

– Batams irgi mažoka (šypsosi).

Ne, nėra taip, kad tik vienam kitam šoviniui užtektų, bet, žinoma, finansavimas sumažėjo proporcingai viskam. Labiausiai sumažėjo išlaidos, kurios tiesiogiai nesusijusios su gynybinio pajėgumo stiprinimu, – viešiesiems ryšiams, reprezentacijai, komandiruotėms, daliai mūsų atašė užsienyje išlaikyti bei kitoms.

Avalynei, uniformoms, degalams irgi sumažėjo pinigų.

– Tai kitąmet Kariuomenės dieną mūsų kariai pasitiks basi ir apiplyšę?

– Nereikėtų šitaip dramatizuoti. Kariai dabar labiau saugos savo drabužius ir batus, todėl nebūsime basi ir suplyšę.

Žinoma, toks taupymo mastas gali neigiamai atsiliepti kada nors ateityje.

Kita vertus, krizė leidžia peržiūrėti gyvenimo būdą. Lašinių apkarpymas yra sveikas dalykas. Aišku, tik tikrų, organizmui nereikalingų lašinių apkarpymas.

Kai kurių institucijų reformos buvo pribrendusios. Šis sunkmetis leidžia tų reformų imtis. Pertvarkysime kai kuriuos padalinius, pamažinsime jų.

– O kariuomenės kokybei tai neturės įtakos?

– Svarbiausias dalykas – reformos neturi pabloginti padėties. Pertvarkomis siekiama efektyvesnės gynybos sistemos, o ne ją pabloginti. Todėl bus daromos tik gerai apgalvotos reformos, kurios bus naudingos kariuomenei.

– Iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo krašto apsaugai, aišku, dabar jau labai toli...

– Būtų gerai, jeigu per kokius 15 metų pasiektume šį lygį. Kol kas iki jo nepaprastai toli. Dabar vos priartėjome prie 1 proc.

– Bet gal tie 2 proc. jau nebėra joks tikslas?

– Žinoma, 2 proc. nėra savaiminis tikslas ten, kur sistema visiškai ir efektyviai atlieka savo funkcijas. Bet mūsų sistemą reikia vystyti. Neturime pakankamai ginkluotės tokios, kokios reikia mūsų krašto gynybai. Toli gražu... Dar tik pradedama jos įsigyti.

Pavyzdžiui, po kelerių metų baigiasi mūsų turimų sraigtasparnių tinkamumo laikas, todėl būtina pradėti naujas įsigijimo procedūras.

– Tačiau kitais metais vargu ar įmanomas koks nors didesnis ginkluotės pirkimas?

– Ne, deja, neplanuojame jokių rimtų pirkinių. Mūsų rūpestis dabar yra išsimokėti už tuos, kurie buvo įsigyti iki man ateinant į ministro postą.

– Susitarta atidėti mokėjimą?

– Susitarta. Labai sunkiai dirbo žmonės, bet iš esmės su visais tiekėjais susitarta, kad mokėjimas po truputį atidedamas. Aišku, galėdami mokėti mes sumokame tam tikrą dalį, kad neapsunkintume mūsų ateities biudžeto.