Miestas

Pasikeitusi miesto valdžia nusprendė patobulinti tarybos posėdžių salę. Garso ir balsavimo aparatūrai valdininkai išleido pasakiškus pinigus – kelis šimtus tūkstančių litų.

Antrame Vilniaus savivaldybės dangoraižio aukšte įkurta tarybos posėdžių salė neįtiko balandį išrinktai Vilniaus tarybai. Iki šiol laikyta viena moderniausių salių šalies savivaldybėse politikams pasirodė pasenusi technologiškai ir reikalaujanti brangaus atnaujinimo.

Dienraščio "Vilniaus diena" šaltinių teigimu, tarybos salės garso aparatūros ir elektroninės balsavimo sistemos atnaujinimas galėjo kainuoti maždaug 300 tūkst. litų, nors miestas menkai pasistūmėjo brisdamas iš milžiniškų skolų.

Šiandien savivaldybės ekspertai posėdžių salėje turėtų atlikti įvairius garso ir balsavimo testavimus.

Paklaustas, kodėl prireikė didžiausios savivaldybės pastato salės remonto, vicemeras Romas Adomavičius tikino žinąs tik apie nedidelius technologinius pakeitimus. Esą technologijos paseno ir nebetinka naudoti, todėl prireikė naujų.

"Jokie rimti remontai nebuvo ir nebus daromi. Paprasčiausiai tarybos posėdžių salėje buvo pakeista garso aparatūra, kažkokios garso kolonėlės, tarybos narių mikrofonai. Tai tik techninių dalykų atnaujinimas, nes jie sensta ir nebeveikia tinkamai", – tikino vienas miesto vadovų.

Pasak R.Adomavičiaus, salėje vykstant posėdžiams nuolat kildavo problemų dėl neveikiančios arba stringančios aparatūros.

"Per tarybos posėdžius juk nuolat matydavom atvejus, kai kas nors užstrigdavo, neveikdavo mikrofonai, kai kas nors norėdavo kalbėti, arba veikdavo labai tyliai, be to, balsuojant visada strigdavo. Mes jau savotišką testavimą atlikome. Kai salėje darėme seniūnų sueigą, viskas puikiai veikė. Tiesa, dar neaišku, ar veiks balsavimo sistema, nes jos mums nereikėjo", – toliau dėstė politikas.

Tačiau prieš kelias dienas, kai posėdžių salėje vyko savivaldybės įmonių vadovų viešojo pirkimo mokymai, aparatūra veikė ne itin gerai. Nuolat išsijungiantys mikrofonai gerokai pašokdino savivaldybės techninius darbuotojus.

Paklaustas, kiek toks atsinaujinimas galėjo patuštinti savivaldybės kišenes, vicemeras teigė apie pinigus nieko nežinąs.

"Oi, apie kainas tikrai nežinau nieko, čia jau ne manęs reiktų klausti. Bet tikrai nemanau, kad kaina didelė, nes atsinaujinimai tik tokie, kaip papasakojau", – buvo įsitikinęs socialdemokratas.

Šaltinių teigimu, iš viso vadinamosios e.demokratijos projektui įgyvendinti savivaldybė yra gavusi maždaug 1,5 mln. litų. Dalį jų skyrė Vyriausybė, tačiau didžiausia suma atseikėta iš ES fondų.

Visą šią sumą savivaldybė išleis keliais etapais. Jų paskirstymą turėtų reguliuoti pertvarkant administraciją sukurtas naujas departamentas skambiu pavadinimu – E.miesto departamentas.

Šis departamentas teikia siūlymus ir skaičiavimus dėl lėšų poreikio, reikalingo informacinių technologijų infrastruktūros priežiūrai ir projektams įgyvendinti. Tačiau vakar šio departamento vadovo Pauliaus Striškos darbo vietoje rasti nepavyko.