"Žalgirio" stadiono ir Sporto rūmų atgimimas - dar po 5-erių metų


2009-10-19
Laura Čyžiūtė

Penkerius metus garsiai kalbama, kaip atgis merdintis "Žalgirio" stadionas ir vaiduokliu virtę Koncertų ir sporto rūmai. Komplekso projektus rengė Italijos ir Danijos architektai, tačiau naktinio jaunimo pamėgta vieta atrodo šiurpiau nei sovietmečiu.

Patvirtino detalųjį planą

Vilniaus miesto taryba patvirtino teritorijos tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių detalųjį planą. Šioje vietoje, kuri užima 13 ha, bendrovė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) numačiusi pastatyti modernų futbolo stadioną, renovuoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sukurti miestiečiams patrauklią komercinę-rekreacinę zoną su parkais, biurais, prekybos centrais bei gyvenamaisiais apartamentais.

"Vilniaus valdžia visuomet šitą vietą matė kaip miesto centro tąsą. Atsiradus kompleksui, centras praplėstų savo ribas. Tai būtų dar viena patraukli teritorija miestiečiams. Rengiant teritorijos detalųjį planą vienas pagrindinių tikslų ir buvo išlaikyti rekreacinę sportinę funkciją, išsaugoti Sporto rūmų visuomeninę funkciją, pertvarkyti "Žalgirio" stadioną ir sukurti papildomų traukos objektų: prekybos vietų, biurų, virš kurių būtų įrengti ir butai", – sakė miesto savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Nuo pirmų bandymų pakeisti teritoriją praėjo dešimtmetis. Pirmosios vietovės vystymo koncepcijos visuomenei pristatytos prieš penkerius metus, tačiau projektui pajudėti iš mirties taško sutrukdė įsiplieskęs konfliktas dėl teritorijoje buvusių istorinių žydų kapinių. Virš jų dabar stūkso Sporto rūmai. Tik pavykus suderinti statytojų ir žydų bendruomenių interesus, pagaliau žengti realūs žingsniai link "Žalgirio" komplekso statybų.



Pradės nuo Sporto rūmų

Rengdama teritorijos techninį projektą bendrovė ŪBIG pirmiausia ketina imtis Sporto rūmų, kurie turėtų virsti konferencijų ir koncertų centru, renovacijos. Kadangi pastatas yra valstybės saugomas objektas, jo išorė nebus keičiama. Planuojama renovuoti pastato fasadą, stogą, pakeisti langus.

Šiuo metu Sporto rūmai yra apverktinos būklės. Kone didžiausią nerimą kelia pastato stogas. "Žalgirio" komplekso projekto vadovas Rolandas Balčikonis atskleidė, kad stogo konstrukcijos surūdijusios, ir jeigu jos greitai nebus remontuojamos, 18 t sveriantis stogas gali įgriūti. Tiesa, kiek atsieis pastato rekonstrukcija, neatskleidžiama.

"Mes nelabai norime viską čia pasakoti. Sužinosite savo laiku. Tai ne esmė. Viskas bus itin skaidru ir atvira. Kadangi šitas pastatas saugomas valstybės, 70 proc. visų lėšų tikimės gauti iš ES fondų. Mūsų paraišką dėl finansavimo pradėjo nagrinėti Projektų valdymo agentūra. Likusią dalį darbų finansuotume mes. Jeigu bus gautas finansavimas, tikimės, kad pavasarį bus galima pradėti renovacijos darbus", – vylėsi R.Balčikonis.

Už Sporto rūmų, buvusių žydų kapinių teritorijoje, ketinama sukurti miestiečiams atvirą parką, kuriame būtų įrengta fontanų, gėlynų, pastatyta skulptūrų. Mažyčių parkelių turėtų atsirasti viso komplekso zonoje. Tiek M.Pakalnis, tiek ir ŪBIG atstovas patikino, kad dėl parko įrengimo neprieštarauja nei Lietuvos, nei pasaulio žydų bendruomenės. Kaip atrodys komplekso viešosios erdvės, vystytojai ketina tartis su miesto gyventojais.

Griaus "Žalgirio" stadioną

Kitas komplekso vystymo etapas veikiausiai būtų "Žalgirio" stadiono statyba. Dabar esantį stadioną neabejotinai reiktų griauti. Vietoj jo ketinama pastatyti daugiafunkcę, 10 tūkst. žiūrovų vietų areną. Kadangi numatytos arenos danga veikiausiai bus dirbtinė ir keičiama, joje bus galima rengti ne tik tarptautinio lygio futbolo varžybas, bet ir žaisti krepšinį, ledo ritulį, rengti kitokius renginius, išskyrus lengvosios atletikos varžybas. Mat dabar stadioną juosiančių bėgimo takų ketinama atsisakyti.

Už kokią sumą bus statoma arena ir kas darbus finansuos – ŪBIG atstovai dar nėra apsisprendę. Kol kas svarstomos įvairios alternatyvos. R.Balčikonis patvirtino, kad kol nebus aiškus finansavimas, arenos statybos darbų niekas pradėti nė neketina.

"Mes tikrai jo nepradėsime, jeigu nebūsime tikri, kad iškasę pirmą akmenį, areną greitai baigsime. Mes nenorime antros Šeškinės šitoje Vilniaus vietoje", – sakė R.Balčikonis.

Projekto rengėjai tikisi, kad visą kompleksą pastatyti pavyks per artimiausius penkerius metus. Šis kompleksas iš esmės turėtų pakeisti ne tik Sporto rūmų teritorijos architektūrą, bet gali turėti įtakos ir transporto srautų pokyčiams.

Jau dabar toje vietoje išplėtota gatvių sistema, išvystytas geras susisiekimas viešuoju transportu. Ateityje galvojama išplėsti iki šešių juostų Šeimyniškių gatvę. Ji pločiu prilygtų Konstitucijos prospektui. Yra galimybių platinti ir Rinkitės gatvę. Jeigu ateityje Kalvarijų gatvė būtų rekonstruojama, pritaikant ją tramvajui, tikėtina, kad iš ten į Rinktinės gatvę būtų perkeliamas dabar mieste veikiančių rūšių viešasis transportas.

Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto vicemeras

Vilniuje futbolo stadionų neužtenka. Sudėjus kartu tuos stadionus, kurie apleisti, ir tuos, kuriuos numatoma pastatyti, gautą skaičių reikėtų dauginti iš dviejų ir tai bus vos pakankama. Vilniuje šiuo metu veikia tik vienas dengtas futbolo maniežas, ir jis futbolo mylėtojų užkištas. Todėl stadiono skaičių Vilniuje didinti būtina. Jų tikrai nebus per daug.

Šeškinėje pradėtas statyti stadionas bus naudojamas masiniams renginiams ir lengvajai atletikai. Gal tris kartus per metus kas nors ten futbolą ir suloš. Dažniau jo niekas nenaudos, nes pirma, stadionas bus brangus ir mažesnės svarbos rungtynėms niekas nesurinks 30 tūkst. žiūrovų. "Žalgirio" stadionas bus tris kartus mažesnis. O Naujosios Vilnios stadionuose tilps tik po 3–4 tūkst. žiūrovų. Ten bus 4 ar 5 futbolo aikštės, kurios bus skirtos treniruotėms ir vietos varžyboms, ne reprezentaciniams dalykams.


Faina Kukliansky, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė

 
Patvirtinto teritorijos detaliojo plano aš nemačiau, bet manau, kad tvirtinat šį dokumentą, nebuvo nukrypta nuo protokolų, kurie buvo priimti Kultūros paveldo departamente. Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus žydų bendruomenė ir Žydų kapinių išsaugojimo komitetas Europoje pasirašė susitarimą, kuriuo buvo nustatytos žydų kapinių ribos. Buvo susitarta kapines įamžinti, pastatyti memorialą ir teritorijoje nevystyti naujų statybų. Aišku, tie statiniai, kurie yra, nebus griaunami. Parkas kapinių teritorijoje gali būti.

Faktai ir skaičiai:

Žydų kapinės ant Neries kranto veikė nuo XVI iki XIX a. Vėliau jos buvo uždarytos, o žydų bendruomenė už jas priėmė finansinę kompensaciją iš Rusijos caro vyriausybės.

XVIII–XIX a. kapinėse ir jų apylinkėse įsikūrė carinės Rusijos kariuomenės fortas. Greta kareivinių įrengtas sporto aikštynas. Dabartinio "Žalgirio" stadiono ribos sutampa su anuometės aikštės ribomis.

Dabartinį "Žalgirio" stadioną po Antrojo pasaulinio karo pastatė vokiečių belaisviai. Stadionas baigtas statyti 1950 m.

1973 m. pastatytas 14,7 tūkst. kv. m ploto Sporto rūmų pastatas su ypač giliais pamatais. Statant dalis žydų palaikų buvo perlaidoti, kita dalis išvežta su žemėmis arba nustumta į aplinkines teritorijas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę "Žalgirio" stadioną įsigijo bendrovė ŪBIG.

1999 m. pateiktos pirmos vizijos dėl rūmų ir stadiono teritorijos sutvarkymo.

2004 m. ŪBIG įsigijo ir Sporto rūmų pastatą.

2005 m. visuomenei pristatyta "Žalgirio" stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepcija. Jos autorius – lietuvių kilmės Italijos architektas Massimiliano Fuksas.

Nuo 2005 m. įsiplieskė ginčai dėl teritorijoje buvusių žydų kapinių.

2006 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, siekdama išsaugoti unikalios architektūros Sporto rūmus, įrašė juos į Kultūros vertybių registrą.

2007 m. Vilniaus miesto taryboje patvirtinta teritorijos raidos programa, kurią parengė SĮ "Vilniaus planas"

2008 m. paskelbtas tarptautinis konkursas parengti "Žalgirio" stadiono ir Sporto rūmų teritorijos architektūrinę dalį. Konkursą laimėjo architekto Sigito Kuncevičiaus projektas.

2009 m. Vilniaus miesto taryboje patvirtintas teritorijos detalusis planas.