REKLAMA
2014 m. Lapkričio 1 d.

Skurdi valstybinių pensijų realybė


2009-08-07
Stasys Gudavičius
Skurdi valstybinių pensijų realybė

Maždaug šeštadalis Lietuvos pensininkų gauna ne tik senatvės pensiją, kuri sukaupta per daugelį darbo metų, bet ir valstybines pensijas. Būtent šias pensijas valdžia planuoja apkarpyti.

Skaičiuoja ir analizuoja

Atostogaujantį premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad socialines išlaidas, įskaitant ir pensijas, galima racionalizuoti, pavyzdžiui, "nemokėti išmokų tiems, kurie jų nenusipelnę". Tačiau finansų ministrė nedetalizavo, kokios išmokų grupės laikomos būtent tokiomis.

Bet kuriuo atveju, socialines išmokas, pasak I.Šimonytės, teks mažinti.

Vakar po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tvirtino, kad yra daugybė socialinės apsaugos sistemos gelbėjimo planų. Tarp jų ir ketinimai revizuoti visas socialines išmokas, mažinti tiek valstybines, tiek senatvės pensijas, galbūt įgyvendinti principą "viena pensija į vienas rankas".

Tiesa, ministras kol kas nenorėjo tvirtai pasakyti, kurie iš siūlymų bus priimti. Dėl to esą dar bus apsispręsta rudenį, kai bus baigta analizė ir atlikti skaičiavimai.

Parengė projektą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jau anksčiau paskelbė apie parengtą įstatymo projektą, kuris leistų apkarpyti valstybines ir našlių pensijas. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinių pensijų minimalus dydis yra 200 litų, o minimalus našlių pensijos bazinis dydis – 70 litų.

Atsisakius minimalių ribų, valstybinių ir našlių pensijų bazinį dydį galėtų nustatyti Vyriausybė, atsižvelgdama į padėtį valstybės ir "Sodros" biudžete. Tai leistų įgyvendinti planus valstybines pensijas sumažinti penktadaliu, našlių pensijas – 8 proc.

Bet šie sprendimai galės būti priimti tik rudenį, kai pradės posėdžiauti Seimas.

Daug sutaupyti neišeitų

SADM specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybinės pensijos mokamos kaip papildomos išmokos su senatvės ir netekto darbingumo arba invalidumo pensijomis.

Valstybines pensijas gauna daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Tam per metus išleidžiama maždaug 600 mln. litų. Jeigu valstybinės pensijos būtų sumažintos penktadaliu, tai valstybei padėtų per metus sutaupyti apie 120 mln. litų.

Beje, valstybinės pensijos mokamos ne iš "Sodros", bet iš valstybės biudžeto. Todėl karpant šias išmokų rūšis būtų padėta ne "Sodrai", bet valstybės kišenei. Kita vertus, pasak finansų ministrės, valstybės biudžetas irgi skylėtas, o iš jo dar tenka lopyti ir didžiules "Sodros" biudžeto skyles. Todėl pagalba valstybės biudžetui būtų iš dalies pagalba ir "Sodrai".

Lietuvoje iš viso yra 600 tūkst. pensininkų, dar 150 tūkst. gauna įvairias nuolatines socialines išmokas, pavyzdžiui, neįgalieji ar našlaičiai.

Valdžios žmonių – mažuma

Lietuvoje vyrauja nuostata, kad valstybinės pensijos yra milžiniškos ir jas gauna vien išskirtiniai asmenys, paprastai buvę vadovai ar valdžios žmonės.

SADM nurodo, kad yra kelios rūšys valstybinių pensijų. Tai pirmo ir antro laipsnių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinės pensijos.

Pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją turi teisę gauti Lietuvai nusipelnę asmenys, olimpinėse žaidynėse medalių pelnę sportininkai, labiausiai pasižymėję laisvės kovų dalyviai, buvę partizanai, buvę aukščiausi valstybės pareigūnai, daugiavaikės motinos, garbės donorai.

Liežuvis neapsiverstų šiuos asmenis pavadinti nepelnytai gaunančiais tokias pensijas.

Pirmo laipsnio valstybinė pensija skiriama Vyriausybės sprendimu, ji dabar siekia 800 litų. Antro laipsnio pensija yra 400 litų. Ją skiria speciali komisija, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Per metus Vyriausybė gali paskirti ne daugiau kaip 15 pirmo laipsnio pensijų. Tačiau anksčiau jų buvo skiriama kur kas daugiau. Dabar yra 1162 tokių pensijų gavėjai. Tai reiškia, kad jie prie savo maždaug 800 litų senatvės pensijos "prisiduria" dar 800 litų pirmo laipsnio valstybinę pensiją. Be to, gali gauti dar kelias išmokas, tarp jų ir 77 litų dydžio našlių pensijas.

Yra ir 20 vadinamųjų personalinių pensininkų. Tai dar nuo sovietinių laikų išlikę išskirtinių pensijų gavėjai.

Antro laipsnio valstybinių pensijų gavėjų kur kas daugiau – 6324 žmonės. Daugiausia tai pasižymėję sportininkai, buvę visuomenės veikėjai ar daugiavaikės motinos.

Pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kurių vidutinis dydis siekia 1218 litų, gauna beveik 13,5 tūkst. žmonių. 2,5 tūkst. asmenų gauna mokslininkų valstybines pensijas, kurios vidutinis dydis siekia 487 litus. 57-iems skiriama teisėjų valstybinė pensija.

Iš visų valstybinių pensijų išsiskiria išmokos, skirtos tragiškuose 1991 m. įvykiuose žuvusių žmonių artimiesiems, bei Nepriklausomybės Akto signatarų rentos. Pirmosios išmokos siekia 1600 litų, rentos – pusę Seimo nario atlyginimo, tai yra maždaug 4000 litų.

Tačiau tiek išmokas žuvusiųjų artimiesiems, tiek signatarų rentas iš viso gauna gerokai mažiau kaip šimtas žmonių. Tam per metus skiriami beveik 4 mln. litų.

Siekia 200 litų

Didžiąją dalį valstybinių pensijų gauna vadinamieji nukentėję asmenys. Tai žmonės, sužeisti per 1991 m. sausio įvykius, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, Antrojo pasaulinio karo veteranai ir karo metais išvežti priverčiamųjų darbų į nacistinę Vokietiją, dalyvavę likviduojant 1986 m. avariją Černobylio atominėje elektrinėje, sovietų karinėje invazijoje į Afganistaną 1979–1989 m., tapę neįgaliaisiais tarnaudami sovietų armijoje.

Gaunančių nukentėjusių asmenų pensijas yra net 87,8 tūkst. Bet šios pensijos tesiekia vos 200 litų. Pridėję jas prie gaunamų senatvės pensijų, nemenka dalis tokių žmonių per mėnesį gauna kiek didesnes nei tūkstančio litų pensijas. Jeigu valstybinės pensijos būtų sumažintos penktadaliu, bendra išmokų suma tokiems asmenims sumažėtų iki maždaug 960–980 litų.

Ką darys – neaišku

Kol kas neskelbiama, kaip galėtų būti nemokamos pensijos "nenusipelniusiems". Galbūt būtų svarstoma galimybė visiškai atsisakyti vadinamųjų našlių pensijų. Gali būti, kad nebebus mokamos našlių ir našlaičių pirmo bei antro laipsnio valstybinės pensijos.

Tačiau pastarųjų išmokų nukirpimas nelabai padėtų "Sodrai" ir valstybės biudžetui, mat jas gauna tik keli šimtai žmonių. Būtų sutaupomi vos keli milijonai litų per metus, o vien "Sodros" biudžeto deficitas jau dabar siekia milijardą litų.

Nevisiškai aišku, kaip galėtų būti įgyvendintas principas vienam žmogui nemokėti daugiau nei vieną pensiją. Tokiu atveju reikėtų iš esmės peržiūrėti visą valstybinių pensijų sistemą. Pavyzdžiui, gali būti nuspręsta buvusiems tremtiniams nemokėti 800 litų senatvės pensijos, tačiau tuomet jiems skiriamos valstybinės pensijos turėtų būti padidintos nuo dabartinių 200 litų mažiausiai iki vidutinės senatvės pensijos lygio.

D.Jankauskas dar nesako, ką darys. "Skaičiuojame, svarstome. Kai apsispręsime, paskelbsime", – pabrėžė ministras.


Gali atsirasti socialinių išmokų "grindys"

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar su naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku aptarė galimybę įvesti socialinių išmokų minimumą, kurį gautų vargingiausi visuomenės sluoksniai.

Po daugiau kaip valandą trukusio susitikimo Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys pareiškė: "Valstybės vadovė pasiūlė Vyriausybei pagalvoti apie socialinės apsaugos minimumo įvedimą – savotiškas "grindis" išmokoms. Žmogus neturėtų gauti socialinių išmokų, mažesnių už nustatytą minimumą." Tai, Prezidentės nuomone, padėtų dabartinio sunkmečio sąlygomis oriai gyventi jautriausiems visuomenės sluoksniams.

D.Grybauskaitė apie galimybę įvesti tokį minimumą kalbėjo kaip apie svarstytiną idėją. Esą ekspertai ir Vyriausybė turėtų apskaičiavę nustatyti, koks galėtų būti tas socialinis minimumas.

D.Jankauskas tvirtino, kad šis pasiūlymas jau svarstomas atitinkamose žinybose. Jis negalėjo konkretizuoti, ar minimumas būtų taikomas skaičiuojant nuo visų socialiai išlaikomo žmogaus gaunamų pajamų, ar kiekvienai socialinei išmokai atskirai. "Svarbiausias principas, kad socialiai solidariai būtų sprendžiamos šios problemos. Gaunantys mažiausias išmokas neturi nukentėti, kai bus svarstomos įvairios priemonės pagerinti socialinės apsaugos sistemos padėčiai. Tie, kurie gauna daugiausia, jie ir turi didesne dalimi pasidalyti su tais, kurie gauna mažiausiai", – nekonkrečiai kalbėjo ministras.

D.Jankauskas taip pat vengė minėti kitas "Sodros" gelbėjimo priemones. Jis atsisakė įvardyti, kiek gali būti didinamos "Sodros" įmokos, kiek galėtų būti mažinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos.