Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vytautas Pinkus tikisi, kad pernai rudenį pasirašytas ir šiemet ratifikuotas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos įsigalios dar šiemet. Bet tikslios datos kol kas niekas negali pasakyti.
– Kada turėtų įsigalioti susitarimas dėl bevizio režimo? – dienraštis paklausė V.Pinkaus
– Įsigalios tada, kai tam bus pasirengusios abi pusės.
– Kada tai gali įvykti?
– Ruošiamasi gana intensyviai. Vyksta nuolatiniai abiejų pusių atstovų susitikimai, kuriuose aptariama, kaip sekasi tai daryti.
Bijau minėti labai konkrečias datas, kada susitarimas jau galėtų veikti. Atrodo, kad tai turėtų įvykti iki šių metų pabaigos, bet tai neatsitiks anksčiau nei po poros mėnesių.
– Žodžiu, ne anksčiau kaip rugsėjį ar dar kiek vėliau?
– Taip, ne anksčiau kaip rudenį. Todėl, kad pasirašius šį susitarimą ir jį ratifikavus dar turi būti priimti kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms dar reikia patvirtinti tvarką, kaip bus išduodami leidimai kelionėms pasienio zonose. Ši tvarka dar rengiama, bet netrukus turėtų būti patvirtinta.
Reikia patvirtinti ir kitus dokumentus. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir, žinoma, Baltarusijoje.
Kai tik visi šie darbai bus baigti, diplomatiniais kanalais abi šalys informuos viena kitą, kad pasirengimas jau įvyko. Tuomet per mėnesį nuo tada, kai bus pasikeista tokia informacija, susitarimas įsigalios.
Apie tai, kad susitarimas įsigalioja, neabejotinai visuomenei bus pranešta iš anksto. Žmonės taip pat bus informuoti apie konkrečią tvarką, kas, kokiu pagrindu, kada, kaip, kur ir už kokią kainą galės gauti leidimus supaprastintu būdu vykti į Baltarusijos pasienio regionus.
– Tokie leidimai galios kelionėms per 50 km nuo sienos?
– Gal taip reikėtų pasakyti – nuo 30 iki 50 km nuo sienos, priklausomai nuo administracinio teritorinio suskirstymo vieneto ribų. Susitarime yra aiškiai surašyta, kurie Lietuvos ir Baltarusijos administracinio suskirstymo vienetai patenka į šią zoną.
Kad nebūtų painiavos ar nesusipratimų, numatyta informacinė kampanija. Pavyzdžiui, išduodant kelionių leidimus konsulatuose, taip pat kertant sieną kiekvienam leidimą gavusiam asmeniui bus įteikiami žemėlapiai ir konkretus vietovių, kuriose jis gali lankytis, sąrašas.
– Ar tai reiškia, kad Baltarusijos pasienio regione su kelionės leidimu galės lankytis tik atitinkamų Lietuvos administracinių vienetų, bet ne visos šalies gyventojai? Kitaip tariant, ar, sakykim, Kelmės arba Šiaulių gyventojas galės gauti leidimą atvykti į Baltarusijos pasienio teritoriją?
– Gretimos valstybės pasienio teritorijoje su tokiu leidimu galės lankytis tik atitinkamų administracinių vienetų gyventojai. Pavyzdžiui, tokį leidimą gauti ir su juo nuvykti į Astravą ar Gardiną galės tik Varėnos ar Vilniaus gyventojai. Ne Šiaulių, Kelmės ar Klaipėdos.
Reiktų pabrėžti, kad yra savotiškai unikalu, jog Lietuvoje į šio susitarimo veikimo zoną įeina valstybės sostinė Vilnius. Iš kitų miestų galiu paminėti Druskininkus, Visaginą, Varėną, Švenčionis. Iš Baltarusijos pusės yra Gardinas, Lyda, Astravas.
– Ar gauti tokius leidimus galės visi be išimties gyventojai, ar tik tam tikros jų grupės, pavyzdžiui, tik turintys giminių ar kokių nors interesų kitapus sienos?
– Labai detaliai į šį klausimą bus galima atsakyti tik tada, kai bus patvirtinta leidimų išdavimo tvarka. Geriausia būtų, kad detalią informaciją apie tai pateiktų Migracijos departamentas, nes būtent jis bus atsakingas už leidimų išdavimą.
Bet, kalbant apibendrintai, leidimai pirmiausia bus išduodami tiems, kurie turi giminystės, kultūrinių ar ekonominių ryšių. Supaprastinus būtų galima taip pasakyti: tie žmonės, kurie dabar prašo daugkartinių vizų vykti į gretimos valstybės pasienio regionus, turės galimybę gauti štai tokius kelionės leidimus. Tie žmonės paprastai atneša dokumentus, kurie pagrindžia, kad jie turi tam tikrų interesų šalia gretimos valstybės sienos esančiuose regionuose. Iš principo, bus keliami panašūs reikalavimai tiems, kurie norės gauti tokius kelionių leidimus.
– Ar gaus tokį leidimą paprastas Lietuvos gyventojas, neturintis jokių konkrečių giminystės ryšių Baltarusijoje ar verslo interesų joje, bet norintis nuvykti, tarkim, susipažinti su lietuviškomis pilimis baltarusių teritorijoje?
– Reikia suprasti tokį niuansą, kad Lietuva išduos leidimus baltarusiams, o Baltarusija – lietuviams. Taigi, atitinkama šalis kiekvienu konkrečiu atveju ir priims sprendimus, ar išduoti tą leidimą.
Mes stengiamės, kad būtų išlaikytas abiejų pusių paritetas ir nebūtų taip, kad reikalavimai gauti leidimą labai skirtųsi. Bet konkrečiau, kokie dokumentai bus reikalingi ir kokie detalūs reikalavimai bus keliami, paaiškės kiek vėliau, jau prieš įsigaliojant susitarimui.
Tokio pobūdžio susitarimas yra naujas abiem valstybėms, todėl būtina kruopščiai suderinti visas detales, susitarti dėl visų momentų, tik tada, kai visiems viskas bus aišku, kaip sakoma, "leisti susitarimą į gyvenimą".
– Argi baltarusiams tai naujovė? Juk jie turi jau anksčiau pasirašytus analogiškus susitarimus su Lenkija ir Latvija.
– Taip, turi. Ir jų ratifikavimo procedūros yra baigtos dar pernai. Tačiau nė vienas susitarimas dar nėra įsigaliojęs.
– Ar neatsitiks taip pat ir su lietuvišku susitarimu – pasirašytas, ratifikuotas, bet niekaip neįsigalioja?
– Nenorėčiau tokios galimybės komentuoti. Pabrėžčiau, kad intensyvūs darbai, siekiant, kad įsigaliotų Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas, vyksta, abi šalys palaiko ryšį. Mes tikimės, kad susitarimas iki šių metų pabaigos įsigalios, ir Lietuva deda visas pastangas, kad tai būtų pasiekta. Darbų grafikas labai intensyvus, reikia labai daug ką padaryti, bet to grafiko laikomasi.
– Kaip bus baudžiami tie, kurie pažeis susitarimo nuostatas ir su gautuoju leidimu važinėti tik po pasienio regioną nuvyks toliau nei yra numatytosios zonos?
– Policijos, pasieniečių ir kitų specialiųjų tarnybų užduotis bus užtikrinti, kad pažeidėjai būtų pagauti ir nubausti. Bet tikrai bus kiekvienu atveju atsižvelgiama į situaciją. Atitinkamai griežtai bus baudžiamas asmuo, kuris akivaizdžiai pamins susitarimo nuostatas – sakykim, su tuo leidimu nuvyks į Palangą ar netgi į Lisaboną. Ir greičiausiai tik įspėjimu bus apsiribota, jeigu bus akivaizdu, kad žmogus netyčia peržengė tos zonos ribas, pavyzdžiui, nuvykęs į gretimą kaimą.
Piktnaudžiavimo galiojančia tvarka atvejais bus anuliuojami leidimai ir taikomos administracinės baudos. Kiekvienu atveju situacija bus nagrinėjama individualiai ir priimamas atskiras sprendimas.
– Bet kaip bus užtikrinta, kad asmenys su tais leidimais neperžengtų atitinkamos zonos ribų? Nejaugi ties ta riba, sakykim, tuoj išvažiavus iš Vilniaus link Kauno arba Trakų, stovės sustiprintos pareigūnų pajėgos ir tikrins kiekvieno važiuojančio dokumentus?
– Ir dabar policijos, pasieniečių ir atskiri muitinės padaliniai vykdo kontrolę visoje šalies teritorijoje. Matyt, kokie nors panašūs mechanizmai veiks ir toliau.
Naivu manyti, kad bus įgyvendinta visiška visos zonos ribos kontrolė. Yra ir gana civilizuotų būdų užtikrinti, kad būtų laikomasi kelionių tvarkos. Pasikartosiu, kad ir dabar tai yra daroma, ir galiojančios tvarkos pažeidėjai yra pagaunami, bet tam nereikia tikrinti visų po Lietuvą važinėjančių žmonių. Yra kitų būdų. Panašūs ir bus taikomi ateityje, kai susitarimas su Baltarusija įsigalios.
– Kiek kainuos leidimas?
– 20 eurų. Tai fiksuota susitarime. Tai gerokai mažiau nei vizos kaina. Leidimai galios nuo vienų iki penkerių metų, bet, žinoma, ne ilgiau, nei galioja asmens kelionės dokumentas, tai yra pasas.
Būtina pabrėžti, kad išduoti kelionės po pasienio zoną leidimai nesuteiks teisės dirbti kitos valstybės teritorijoje.
Be to, jie nesuteiks teisės įvežti į kitos valstybės teritoriją daugiau prekių, nei leidžiama pagal muitinės taisykles. Tai reiškia, kad su tuo leidimu, sakykim, nebus galima iš Baltarusijos į Lietuvą įvežti kelių blokų cigarečių, daug butelių stipraus alkoholio ar tonų benzino.
Naujausi komentarai