Į sąskaitas telekomunikacijų bendrovės prirašo nebūtų dalykų

Telekomunikacijų bendrovės įsigudrina sąskaitas išrašyti už paslaugas, kurių iš tiesų nesuteikė. Ne vieną tokį atvejį užfiksavę verslininkai nežada tylėti ir rengiasi bylinėtis su bendrove "Omnitel".

Sąskaitos už nieką

Telekomunikacijų bendrovei "Omnitel" kas mėnesį mokama bemaž vienoda 6 tūkst. litų suma už 60-ies darbuotojų mobiliųjų telefonų paslaugas, kelių įmonių savininkui Faustui Stankevičiui nekėlė jokio įtarimo, kol jis pats asmeniškai nebuvo apmautas.

"Kaip verslo savininkas turiu du iš įmonių finansų apmokamus mobiliojo ryšio abonentus. Vieną telefoną naudoju kasdien, kitą – išskirtiniais atvejais, tuomet kai išvykstu atostogauti, kad su manimi galėtų susisiekti tik artimiausi žmonės ir įmonių direktoriai. Pastarasis telefonas buvo išjungtas ir gulėdavo stalčiuje po pusę metų ir ilgiau, tačiau kas mėnesį ateidavo 100 litų sąskaita, nors abonementinis mokestis siekdavo kelias dešimtis litų.

Todėl aš net neabejoju, kad gudrusis "Omnitel" kompiuteris verslo įmonėms kas mėnesį išrašo vidutinio dydžio sąskaitas, net nesivargindamas skaičiuoti kiekvieną minutę. Papildomai naudojamos paslaugos priskaičiuojamos prie sumos, už kurią esą kiekvienas abonentas kas mėnesį turėtų vidutiniškai prakalbėti. Todėl ši automatizuota sistema ir skaičiavo vis po 100 litų sąskaitas kas mėnesį, net kai telefonas buvo išjungtas pusę metų. Jaučiausi akivaizdžiai maustomas. Taip elgtis negalima.

Kai šį klausimą iškėliau bendrovėje "Omnitel", jie savo klaidą pripažino ir kompensavo. Tačiau ne tai problema, bėda yra požiūris į klientą. Taip išeina, kad aš dabar turiu nagrinėti kiekvienos įmonės darbuotojo sąskaitas? Tai nesąmonė", – dėstė įmonių "Elainė" ir "Unigela" savininkas F.Stankevičius.

Sekundės virsta tūkstančiais

Pasak jo, tai nevienintelis panašus atvejis. Įmonėje buvo ir toks atvejis, kai sugedus darbiniam telefonui samdomas darbuotojas naudojosi asmeniniu telefono numeriu ir aparatu, kol "Omnitel" po trijų mėnesių parūpino kitą įrangą. Per tą laiką įmonės darbuotojas pas savininką buvo atėjęs bemaž du kartus ir teiravosi, kodėl jam iš atlyginimo nuskaičiuojama suma už viršytą pokalbių limitą.

Pasak F.Stankevičiaus, šie du atvejai tik patvirtino jo nuojautą, kad už mobilųjį ryšį įmonės moka daugiau nei turėtų. "Mano skaičiavimais, preliminari permokėta suma yra apie 100 tūkst. litų. Kad šios vagystės nebūtų visiškas nebaudžiamumas, dabar renku argumentus ir tai įrodysiu teisme", – sakė pašnekovas.

Verslininkas mano, kad norint, jog situacija keistųsi, reikia nuolat būti budriems ir skaičiuoti kiekvieną pokalbio minutę, kartais nepagailėti pinigų išklotinėms, kurių apmokestinimas taip pat rodo, kad kažkas yra slepiama.

"Vienas žmogus gali permokėti šimtą litų, įmonei tai gali kainuoti tūkstančius, o telekomunikacijų bendrovės iš to susirenka milijonus litų už nesuteiktas paslaugas. Ir tai yra ne vien "Omnitel" gudrybės, panašiai elgiasi visi tinklai. Pats esu įsitikinęs, kai už 2 minučių pokalbį yra paprašoma susimokėti kaip už 3 minutes. Blogiausia, kad sunku užfiksuoti grįžtamąjį ryšį, nes pokalbių išklotinėse jau seniai neskelbiami priimti skambučiai, to negalima padaryti ir paskambinus informacijos telefonu. Todėl palyginti, kiek minučių prakalbėjo skambinusysis ir kiek minučių skambutį priėmęs žmogus, įmanoma tik fiksuojant telefonuose esančių skaitliukų rodmenis. Tai užima daug laiko, tačiau galima pamatyti, kaip apgaudinėjami klientai", – įsitikinęs verslininkas F.Stankevičius.

Pasitikėjimas virto skola

Negana to, prieš kelis mėnesius įmonės savininkas sužinojo, kad jam nežinant bendrovė "Omnitel" vieną iš jo bendrovių padarė telekomunikacijų bendrovės "Bitė" skolininke.

"Nusprendžiau, kad man reikia naujo automobilio ir kreipiausi į lizingo bendrovę, kuri po kelių dienų pranešė, jog negali suteikti lizingo paslaugos, nes mano bendrovė nuo 2007 m. turi 4100 litų skolą bendrovei "Bitė". Kai atsukau laiką, supratau, iš kur, bet lig šiol nesuvokiu, kodėl. Tais metais pasinaudojome skambia "Omnitel" akcija – nemokamu numerio perkėlimu iš kito tinklo, ir tris "Bitės" tinklo abonentus perkėlėme į tinką, kuriuo naudojosi visi darbuotojai. Tada patikėjau žodiniu teiginiu, kad visus sutarčių su "Bite" netesybos mokesčius sumokės "Omnitel", tačiau, pasirodo, taip nebuvo. Ir kai tai paaiškėjo, "Omnitel" pasiteisino, kad sutartyje jie niekur neįsipareigojo to padaryti. Laikraščiai mirga nuo teismų skelbimų, kuriuose rašoma, kaip dėl mažesnių nei šimtas litų skolų telekomunikacijų bendrovėms žmonės yra paduodami į teismus ilgai nelaukiant.

O dabar nuo 2007 m. esame skolingi 4 tūkst. litų, apie kuriuos net nežinome, nes nei mums siuntė grasinančius laiškus, nei kvietė į teismus", – dėstė F.Stankevičius. Šią situaciją įmonė išsprendė atgal į "Bitės" tinklą sugrąžinusi tuos pačius abonentus ir visiškai atsisakiusi bendrovės "Omnitel" paslaugų.

Abejoja skaidrumu

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, jog ne kartą atsakingoms institucijoms yra išdėstęs raštu ir žodžiu abejones, kurios kyla naudojantis telekomunikacijų bendrovių paslaugomis. Tačiau situacija metams bėgant nesikeičia ir verslininkai nėra tikri, ar moka už paslaugas, kuriomis realiai naudojosi.

"Kas mėnesį gauname ataskaitas, kuriose matome tik sumas, o už pokalbių trukmės išklotines, kurios atsiunčiamos atspausdintos paštu, reikalaujama papildomų pinigų. O kodėl nebūtų galima telekomunikacijų bendrovių įpareigoti atsiųsti išklotinių internetu nemokamai? Telekomunikacijos vengia skaidrumo, – sakė D.Arlauskas. Pasak jo, Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų įpareigoti bendroves įdiegti sertifikuotas pokalbių trukmės fiksavimo sistemas ir turėtų atlikti monitoringą, o klientas turėtų galimybę nemokamai sužinoti, už ką jis moka pinigus.

Į komandiruotes užsienyje dažnai vykstantys verslininkai susiduria ir su tarptinklinio ryšio gudrybėmis, apie kurias turėtų būti įspėti, tačiau tai nevyksta. D.Arlausko žiniomis, išmaniaisiais telefonais, kurie nuolat jungiasi prie interneto atnaujinti duomenis, besinaudojantys verslininkai iš komandiruočių grįžta su triženklėmis sąskaitomis už mobilųjį ryšį. "Žmogus net negali planuoti, kiek ir už kiek jam prisiųs į telefoną duomenų, būnant užsienyje. Tokiais atvejais operatorius turėtų įspėti klientą, bet taip nedaroma. Galima manyti, kad ir pats vartotojas kaltas, jog jis nepasidomėjo, tačiau gudrus telekomunikacijų bendrovių nutylėjimas joms duoda daug dividendų", – dėstė verslininkų atstovas D.Arlauskas. Jo įsitikinimu, tiek Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tiek Ryšių reguliavimo tarnybai trūksta ryžto situaciją pakeisti vartotojų naudai.

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, šiuo metu įmonių pradelstos skolos telekomunikacijų įmonėms siekia beveik 114,4 mln. litų.