Šiemet aš šiek tiek bijau rugsėjo pirmosios. Na, tai bus ne rugsėjo pirmoji, o , atrodo, trečioji, bet kažkaip išgyvenu…nes tai bus pirmoji mokyklos diena mūsų Mažyliui. Kažkaip nuo pat gimimo jį taip vadinau, vis prisimindama Karlsono Mažylį. O iš tiesų jis – mažasis brolis. Patikėsite ar ne, tačiau Švedijoje yra toks vardas, Lillebror, o jis reiškia – Mažasis Brolis. Kai vertė Karlsoną, išvertė Mažylis, nes tikriausiai ir yra toks tinkamiausias vertimas. Mūsų Vilhelmas – nesvarbu, kada ir kur atsidurs – vis vien bus Mažasis Brolis, Mažylis 
Bet taip tikriausiai būna visada… Kartą aš tėtei pasakiau, kad jau esu suaugusi, o jis atkirto, kad jam visada būsiu maža O mano mama – kai tik aš pasakau “mmmmmmaaaaaaaaaaaaamaaaaaaaaaa” (čia kai nenoriu, kad “mokytų”) – mama sako, kad nieko nebus: esu jos vaikelis amžių amžiams…
