Vakar verslo reikalai nuginė mane į “Verslo trikampį” verslo pietų. Viename didžiulių stiklinių pastatų (Jasinskio ar tai Goštauto gatvėje), pirmame aukšte įsikūrusi kavinė, o koks jos pavadinimas – vienas DIEVAS težino.

Skaityti visą »

Vakar buvo labai geras oras. Kaip pirmadienį – net per geras, todėl ištrūkę iš kontoros su kolegomis traukėme kuo toliau, kad kuo ilgiau negrįžtume.

Pirmadienis – tik savaitės pradžia, išlaidauti nesinori, todėl buvome priekabūs ir ilgai rinkomės. Kyštelėjome nosis į vieną, kitą kavinę, bet vidinis balsas vedė vis tolyn – iki AMATININKŲ UŽEIGOS Didžiojoje gatvėje. Ši puotautojų iki paryčių vieta ypač išgarsėjo, kai padauginęs lietuviškasis Džeimsas Bondas su pistoletu rankoje vaikėsi užeigos virėją. Gal neskaniai pavalgė, bet tai tik spėlionės, nes išsiblaivęs Džeimsas Bondas nieko neprisiminė.

Skaityti visą »

Akylasis kolega vakar pastebėjo naują viešbutį Vilniaus centre. Ne, ne, jis turi savo namus, ir sostinės viešbučiuose, bent jau nesigyrė, kad lankosi. O į akį jam krito tai, kad Tilto gatvėje esančiame TILTO viešbutyje pateikiami nelabai brangūs verslo pietūs.

Skaityti visą »

Jei dar krizė nepasibeldė į jūsų duris ir dar neatsidūrėte etatų mažinimo sąraše, siūlyčiau pietauti ne kur kitur, o Dominikonų gatvėje esančiame COZY.

Skaityti visą »

Vakar labai tingėjau dirbti, todėl rinkdamiesi, kur papietauti, su kolege stengėmės nueiti kuo toliau. Priėjome Pilies gatvę ir neatsispyrėme pagundai bent valandą pasijusti dykaduoniais arba niekur neskubančiais užsieniečiais.

Išsirinkome simpatišką ir jaukią Pilies kepyklėlę. Lauke stovintys keli staliukai, žinoma, buvo užsėsti, todėl įėjome į vidų. Kavinėje, kurioje galima grožėtis autentišku senoviniu mūru, žmonių beveik nebuvo. Bet kur kas svarbiau, kad nebuvo karšta.

Tą pačią akimirką, kai tik išsirinkome stalą, padavėja atnešė valgiaraštį. Jis niekuo nenustebino, iškyrus tai, jog ši kavinė siūlo už 7 litus pasmaguriauti šviežių vaisių kokteiliais. Šį kartą jais nesusigundėme. Nežinau kodėl, bet daugelyje sostinės kavinių žvėriškai išaugo salotų kainos. Galbūt ir porcijos didesnės, bet mokėti už salotas 14–16 litų ne visuomet norisi. Už jautienos ar lašišos kepsnį mokėti kelias dešimtis litų taip pat nenorėjau, todėl pasirinkau netikrą lazaniją su vištiena ir daržovėmis tik už 10 litų. Kolegė išsirinko lietinius su voveraičių ir špinatų įdaru. Deja, netrukus paaiškėjo, kad kavinė jau pritrūko špinatų įdaro, todėl teko pasirinkti lietinius su tuno įdaru. Lazanijos gabalėlis buvo nedidelis, bet skonis nenuvylė. Be to, gal ir gerai nepersivalgyti karštą dieną. Kolegei lietiniai taip pat paliko puikų įspūdį: nei druskos per daug, nei grietinės pritrūko.

Bevalgydami išties atsipalaidavome ir visai pamiršome laukiančius darbus. Su kolege įsikalbėjome apie atostogas, todėl jai labai tiko desertas – štrudelis su padažu. Dar labiau būtų tikęs varškės pyragas su persikais, bet jo taip pat jau nebuvo.

Išgėrę skanios “Lavazzos” kavos gavome 34,50 Lt sąskaitą, sumokėjome, nenoriai pakilome ir koja už kojos grįžome į darbą.

Skaityti visą »