Šiandien iš ryto nuvežėme pas mūsų (beveik) šeimos vetdaktarą Siaurį mūsų žvėryną skiepytis, o mažajam basetėliui ir nagus karpyti, nes į medžius ruošėsi laipioti Dirba jaunimėlis, pats daktaras po kiemą anglių krūvą kibiriukais nešioja ir medžius geni. Mudu su juo paprastai pasišnekam apie gyvenimą, ūkį, bites ir citroenus, nes jis šiaip toks neorganizuotas citrofanas. Žiūriu - pasidaręs savo gydyklos awto statyti kaip ir triijų vietų aikštelę, o ten stovi antros kartos C5 (vieno iš gydytojų), Berlingo (vetgydyklos tarnybinis) ir pirmos kartos C5 V6 (Siaurio). Pasiūliau pakabinti užrašą “Citroen parking only!” Žinojau, kad jo ir žmona, ir duktė turi po Xantia, tai totali šeimos citroenizacija gaunasi. Tai ir prisiminiau antraštėje užrašytą mūsų klubioko Staskos, kuris dabar beturi tik kokius 3 (o gal 4) citroenus, išmintį
Išsišnekėjom apie medžių genėjimą, pasiūliau patikrintą metodą: pjauni kas trečią šaką, likusių turėtų užtekti O klausimas, kuris mums ne tai kad aktualus šiandien, bet aktualus iš esmės - kuo pakeisti citroeną, kai jis pradeda nenumaldomai byrėti. Be abejo, kitu citroenu, tas savaime aišku, tačiau dabar visas pasaulis perėjo prie vienkartinių (beveik) neremontuojamų automobilių gamybos. Žmogus praktiškai priverstas kas keli metai pirkiti naują awto, kai senas, būdavo, tarnauja bent keliolika metų. Tai vat ir aš nežinau, ką reiks daryt, kai Kibiruxas pasiprašys į detales išrenkamas… Ar dabar kokią xantią’99 nusipirkt ir užkonservuot, ar vistik ant C5 pereit su laiku…

Skaityti visą »

Kadangi aš jau porą savaičių kaip penktadaliu bedarbis (perėjome prie 4 dienų darbo savaitės, atitinkamai penktadaliu “optimizuojant” atlyginimą), tai dabar mano savaitgaliai tapo tridieniai. Šiaip kaip ir nieko Na, praėjusį penktadienį paaukojau apsilankymui pas gdytojus, o šį mano brangiausioji nutarė rimtai užsiimti mūsų sveikata. Ta intencija nuvykome į “Oazę” (toks poilsio-sveikatingumo centras) baseine papalaukioti. Atvykome ryte, už 3 valandas 2 žmonėms 37LT, gali naudotis baseinais ir pirtimis. Senokai beplaukiojau baseine, tai tas tipiškas vandens kvapas iš pradžių jautėsi, pasku nieko. Na ką – perėjome visokias sukūrines šiltas ir vėsias vonias, kur vandens srovėmis masažuotis gali visus galus, baseine paplaukiojom. Ale va, pasirodo, pasidariau nepakantus pirtims – tiek garinėje, tiek suomiškoje nu nesisėdi nors tu ką, jokio malonumo nebejaučiu. Tai geriau baseine paplūduriavau, kojų padus srovėmis dar pamasažavau.
Žmonių buvo nedaug – rytas, mokiniai ir studentai mokosi, kas turi darbą – tas dirba, tai centre pagrindinai vyresnio amžiaus moteriškės, vyrų vienas-kitas.
Išvyką užskaitau, ko gero, reiks pradėt lankytis reguliariau, nes kaina pakenčiama. Tik va dabar savijauta kaip visą dieną šieną krovus – persimasažavau Ale tuo metu, kai kuprą srovės kuteno ir maigė, buvo gerai, tai iškentėsim

Skaityti visą »

…tik kai kurios iš meilės. Taip sako išmintingoji lietuvių liaudis. O va mano ligos iš per didelio viršsvorio. Pasijautęs neypatingai gerai, perėjau medikus ir atlikau tyrimus. Paaiškėjo – pradžioje reikia mesti svorį, o paskui bus matyti, kur tikros ligos, o kur tik viršsvorio pašalinis efektas. Nu ką – per nepilnas tris savaites reguliuojamo maitinimosi dvi diržo skylės arba kažkur 6-7kg į minusą Tęsime toliau.

Skaityti visą »

Na va, pagaliau po beveik paros užtrukusių tyrimų Kauno klinikose (ir miegojau, apkijuotas davikliais su privalomu kvėpavimu per vamzdelį, ir “dviratį” myniau, ir kvėpavimo sutrikimus miegant imitavau – vienžo, piesiec totalus mano trapiam organizmui) grįžau namolio pailsėti. Panašu, kad jau kažkelinto daktaro suformuluota diagnozė yra super paprasta: “Per didelis viršsvoris”
Na bet dzyn, gyvas graban nelįsi, gyvensiu toliau, nežiūrint medicinos pastangų

---

Kolega ewal mano poste užklausė apie “reguliuojamą matinimą”. Šiaip istoriją reiktų pradėti nuo to, kaip aš maitinausi iki šiol. Gyvenimo būdas – super paprastas – atsikeli, nusiprausi, į batus ir varai darbelin. Ten 8:15 kava ir kažkur 12:30 pietūs iš pusfabrikačių/maximos mišrainių/konservų ir pan. Po darbelio namolio, ten pietūs vėlgi iš pusfabrikačių (pagrindinai). Darbo metu pageri žmogus kokio limonado ar mineralinio ir sugrauži vieną-kitą riešutuką ar snikersiuką. Ir taip diena iš dienos kokius 10 metų. Plius visuoe pobūviuose kerti iki krūminių dantų. Šiaip svoris gan ilgai laikėsi kažkur 110-112-114kg, priklausomai nuo sezono, kas 184cm ūgiui virš normos, ale kad aš jo nejaučiau. Šią vasarą kažkaip neypač pasijaučiau, patampęs kaimynkos skalbmašinę, o ir mano geresnioji pusė skundėsi, kad ne tik knarkiu, bet ir miegodamas nustoju kvėpuoti, tad tenka judinti, kad vėl kvėpuočiau. Nu ką – nuėjom vasarą poliklinikon pas gydytojus. Pasvėrė – piesiec, 145kg gero žmogaus… Ir tai turint omenyje, kad biškj sublogau palyginti su pernykšte vasara. Mjooo… Svarstyklės kalibruotos – škias, svoris teisingas. Nuvykom į klinikas tolimesniam tyrimui – ilgai ieškoję išvaržos, paskyrė kompiuterinę tomografiją. Kadangi iki jos eilėje reikėljo laukti virš dviejų savaičių, su geresniąja puse nutarėme vistik kažkaip susirūpinti svoriu. Ji yra kadaise išbandžiusi pakankamai efektyvią baltyminę dietą, tad apsistojau prie jos. Esmė – pilnai atsisakoma bulvinių ir miltinių patiekalų. Ta prasme cepelinai ir duona kasdieninė už įstatymo ribų. Kaip ir saldumynai bei vaisiai. Ir visokie saldinti gėrimai. Ką gi tada valgyti? Gryną liesą mėsą (jautieną, veršieną, paukštieną be odos), žuvį, nesaldžus pieno patiekalus, kiaušinius. Daržovių ribotai, daugiau maistui paskaninti nei prisivalgyti. Valgyti tiek, kad pavalgytum, bet nepersivalgytum. Kalorijų neskaičiuoju – ne mano protui jas suvokti, tiesiog stengiuosi valgyti kiek galima mažiau. Šiaip, kai vakare pajaučiu alkį – atsirėžiu gabaliuką kopūsto ir sukremtu.
Tiesa – kadangi esu penktadaliu bedarbis (dirbam tik keturias dienas savaitėje), tai penktadieniais iš ryto varome į sveikatingumo centrą paplaukioti baseine ir pasimasažuoti visokiomis vandens srovėmis. Į pirtis neinu – staiga suvokiau, kad man jos nepatinka.
Išeinam pasivaikščioti su mažuoju basetėliu, bet ilgiau kaip pusvalandį neišeina – jo operuotas stuburas neatlaiko ilgesnių kelionių. Bėgioti kol kas per anksti – nebent norėčiau suvaryti sąnarius ir stuburą.
Taigi, visas tas reikalas trunka jau trys savaitės, rezultatas – diržas “praplatėjo” per dvi skyles, svoris prieš savaitę buvo 138kg (viena skylė dirže).

---

Klinikose apturėjau susitkimą su dietologe, ji davė keletą patarimų. Su mano reguliuojamu maitinimusi nenorom sutiko, nes jei tektų operuotis su tokiu viršsvoriu… Šiaip pamažu pereinu prie 5 kartų maitinimosi per dieną, kadangi kai organizmas pastoviai reguliariai gauna maisto – nekaupia jo atsargai. Taigi, lengvi pusryčiai iš riekelės duonos su baltu sūriu (aš duonos nevalgau, tiesiog sūrio gabalėlį didesnį atsiriekiu) ar dubenėlio javainių su pienu (neriebiu!). Tarp pusryčių ir pietų – kas nors lengvo (pvaz, 5 džiovintos slyvos ar abrikosai). Pietums – gabalėlis mėsos (sulig delnu, bet be pirštų ir pora bulvių. Iki vakarienės – vėlgi kas nors lengva. Popiet jau nebevartoti bulvių/miltų – angliavandeniai gerai dienos pradžiai, bet ne vakarui. Vakarienė vėlgi nepersistengiant. Tiesa, mitas apie nevalgymą po 18 val. yra glupstwa – valgyti reikia 2-3val. iki einant miegoti. Žuvies reiktų valgyti ne mažiau kaip 300g savaitei. Vandens gerti daug – jis valo organizmą.
Ko reiktų vengti? Vėlgi – saldumynai, riebus maistas (pvz, cepeline yra ne tik 5 bulvės, bet ir baisus spirgynas), jokių sulčių iš tetrapakų ir saldintų gėrimų. Šūdmaistis tipo čipsai irgi šnait. Sūris ir sviestas – natūralūs, jokių “sūrio produktų”, “tepių riebalų mišinių” ar margarinų. Nevartoti riebių jogurtų – aš suvalgydavau kasdien po litrą, ir čia ko gero bus viena sustorėjimo priežasčių. Vengti gaminių su E621 – jis kelia apetitą, kas neigiamaik veikia nuotaiką. Tiesą pasakus, galima kai kada suvalgyti ir saldaus, bet ne šalia maisto, o vietoje maisto Vaisiai – paprasti (obuoliai, kriaušės), bet ne prisivalgyti , o tik užkąsti. Pvz, pusė banano ar 9-10 vynuogių uogų jau OK.

---

Taigi, neseniai teko apsilankyti pas chirurgus. Trys mokslų daktarai vistik tomogramoje rado besiformuoijančią išvaržą (kol kas neoperuotina), tad kol kas 3-4 mėnesius toliau reguliuosiu svorį (dabartiniai rezultatai juos nudžiugino), o tada bus matyti. Lygiai taip pat su miego sutrikimais – po kokių metų pakartotina apžiūra, ką davė svorio reguliavimas.

Taigi, apibendrinant – stengtis maitintis reguliariai (kas sunku savaitgaliais, nes iškrenti iš ritmo) po nedaug. Kadangi nesu bulviamėgis – no problem. Duoną kepsiuosi pats, stovi ilgai, valgysiu po truputį. Darom troškinius iš liesos mėsos su daržovėmis – liuks. Vienžo, gyvenimas ne rožinėm spalvom dažytas, bet jį optimizavus – galima gyventi.

Skaityti visą »

Taigi, kaip jau minėjau, mudu su brangiausiąja pamažu metame svorį. Vskas liuks, “proces pošiol”(c)Gorby, pamažu, bet užtikrintai kūstam. Tik va šituo reikalu labai nepatenkinti liko abu mūsų žvėriai, bo labai sumažėjo nuo stalo krentančių gabaliukų kiekis, kas jiems na negresia bado mirtimi, bet skanumynų nebebėra
Tai va, šiandien nusipirkau Maximoje gatavai papjaustyto netikro zuikio (kuris šiaip iš jautienos ir kiaulienos, o va kodėl “zuikis” – tai tikrai nežinau). Keturi gabaliukai ant to geltono padelio, įvynioti į plėvelę. Parvažiavom namo, padėjom krepšius prieškambaryje ilgesniam laikui. Brangiausioji pradėjo iškrovinėti ir juokdamasi atneša man tą beveik-zuikį, kurį aš planavau šiandien sumaumoti. Katino nervai neatlaikė kvapo, prasigraužė per plėvelę ir sukapojo po gerą gabalą visų keturių gabaliukų. Na ką, teko likučius padalinti žvėriams, o sau pasidaryti išvadas:
1) maistą reikia susidėti į jam skirtas vietas;
2) žvėriams reikia užpirkti ką nors skanaus;
3) maximos beveik-zuikis yra labai neblogas, nes mūsų Dipsis bet ko neėda – yra atsisakęs kažkokių dešrelių ir pan.

Vienžo, gyvenimas kupinas vyksmo

Skaityti visą »