Į Maskvą koncertuoti Paleckio siųsti negalima. Jo senelis jau buvo keturiasdešimtaisiais. Gal ir gerai, kad jaunėlis šiemet nedalyvauja "Eurovizijos" atrankoje. Ką reikėtų galvoti, jei netyčia būtų nugalėjęs? Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Įsijungi televizorių ir matai – visur geriausiu laiku vien tik konkursai, atrankos, pusfinaliai. Išradingiausieji svieto linksmintojai neriasi iš kailio galvodami kaip prasmukti į finalą, kaip laimėti superprizą.
Atmetus visokius menkaverčius komercinius konkursus (tokius kaip “Kelias į žvaigždes”), verta sutelkti dėmesį į dvi šiuo metu vykstančias nacionalinės reikšmės atrankas. Pirmoji – politinė, neformali, be aiškaus pavadinimo, kurios esmė yra suburti prie Seimo kuo margesnę publiką ir iškulti kuo daugiau langų. Nugalėtojams atiteks neriboti plotai pirmuose laikraščių puslapiuose ir geriausias laikas TV žiniose. Be to, Seimo apsiausties konkurso nugalėtojams kaip papildomas superprizas gali atitekti kelialapiai į Lukiškes, tačiau turint omeny, kad ne už kalnų tūkstantmečio amnestija, šio prizo vertė abejotina.
Kitas konkursas – “Dainų daina” – gerokai nuobodesnis, nes vyksta ne gryname ore, be adrenalino, nuspėjamas. Jis dvelkia atvira korupcija, nes į jį nepateko nė viena kaimo kapela. O ir prizas, dvelkiantis naftalinu, – komandiruotė į Maskvą.

Skaityti visą »

Tikrai atsirastų ekspertų, kurie patvirtintų, kad Vilnius – visų laikų įspūdingiausia sostinė. Bent jau tas ekspertas, kuris sakė, kad teroristinis Rugsėjo 11-osios išpuolis Niujorke buvo visų laikų geriausia instaliacija. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Sklinda piktdžiugiškos kalbos, kad didingieji “Vilniaus vartai” simboliškai, morališkai ir finansiškai griūva. Jei tai tiesa, nėra ko džiaugtis. Vilnius gali pasikeisti neatpažįstamai. Šio naujųjų sostinės laikų simbolio nunykimas lems nelinksmas pasekmes visam prabangiajam Gedimino prospektui bei kai kuriems aplinkiniams prekybos ir pramogų kvartalams.

Pro simboliškai išklypusius “Vilniaus vartus” į komerciškai jautrias erdves nieko nelaukdami įsidrąsinę iš miegamųjų rajonų braunasi statistiniai lietuviai, platindami prasčiokišką stilių, dvasią ir įpročius. Štai jau oficialiai skelbiama, kad komerciškai nepriekaištingame ir stilingai steriliame “Gedimino 9″ prekybcentryje įsikurs kiekvienam pensininkui prieinama maisto prekių parduotuvė.Tai jau katastrofa, nes koks aristokratas eis pirkti į antrame aukšte įsikūrusią specializuotą angliškų uogienių parduotuvę, o iš rūsyje įsikūrusios maisto prekių krautuvės sklis raugintų kopūstų aromatas.

Skaityti visą »

Kad ir kas atsitiktų, tokio šoko kaip islandai nepatirsime, nes mūsų genuose yra tikėjimas, jog iš valdžios nieko gero nelauk, nesvarbu, kokia graži ar protinga ji atrodytų. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Lietuviai statistiškai laimingi tada, kai arba kaimyno tvartas dega, arba jo veršiai pasileidžia iš ganyklų, arba jo santaupas išvilioja telefoniniai sukčiai.
Kad ir kaip šiame painiame pasaulyje būtų blogai, paguoda yra viena, bet patikima – latviams dar labiau riesta nei mums. Ir net jei mūsų finansinius cerberius žiauri realybė priverstų stotis į eilę prie piktojo Tarptautinio valiutos fondo durų, tai tik po latvių, o gal net ir po estų. Kad ir kas atsitiktų, tokio šoko kaip islandai nepatirsime, nes mūsų genuose yra tikėjimas, jog iš valdžios nieko gero nelauk, nesvarbu, kokia graži ar protinga ji atrodytų.
Apie mūsų naująjį finansų ministrą Algirdą Šemetą nesinori spręsti nei iš išvaizdos, nei iš praeities, nei iš kalbų.

Skaityti visą »

Įtariau, kad A.Kubilius su A.Valinsku yra gerai informuoti ir žino, kad šimtamilijoninis VEKS biudžetas jau iki rinkimų išsidalytas, tad artimiausius krizės metus Kultūros ministerija bus pati nepelningiausia. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Pirmosiomis naujosios valdančiųjų koalicijos derybų dienomis paaiškėjo, kas mūsų šalyje yra paskutinėje vietoje. Kultūra, savaime suprantama.
Rodos, nė viena iš keturių ministrų portfelius besidalijančių partijų pirmuosiuose derybų etapuose neišreiškė pageidavimo deleguoti saviškį į kultūros ministro kėdę. Išties keista, nes Kultūros ministerija labai geroje vietoje, beveik Senamiestyje, naujai restauruota, su liftais, tylu viduje. O ir kultūrininkai – neprasta liaudis. Nestreikuoja, nevaikšto gatvėmis su transparantais. Kai galutinai užknisa, gali tuos menininkus pasiųsti pramogai į ispanijas pomidorų skinti.

Skaityti visą »

Žmogaus čia reikia ne bet kokio: turinčio vardą ir stotą, mokančio pastatyti į vietą, gebančio trinktelėti kumščiu į stalą ar per menininko didybės maniją, o svarbiausia – mokančio skaičiuoti. Hertos Matulionytės-Burbienės pieš.

Kultūra – toks dalykas, kurio neįmanoma palikti be priežiūros. Skaityti, žiūrėti ir klausyti gebantys Lietuvos gyventojai jau seniai žino, kad menininkais pasitikėti negalima. Jie neturi atsakomybės, negali išlaikyti ne tik šeimų, bet ir savęs, nemoka tvarkingai gyventi, pavyzdžiui, menus kuria naktimis, o dienomis miega arba tuština kavinių barus. Bet svarbiausia – jie nemoka skaičiuoti ir leidžia pinigus ne ten, kur reikia. Todėl juos tiesiog privalu kontroliuoti.
Akivaizdus įrodymas yra viešoji įstaiga “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″. Jos užduotis – kitąmet sostinę paversti Senojo žemyno kultūros Meka. Vien nuo šios minties ant galvos plaukai šiaušiasi. Visus metus po Vilnių šmirinėsiantys menininkai miestiečius ves iš proto savo nesuprantamais projektais, instaliacijomis ir vizualizacijomis. Žodžiu, sostinei gresia visiškas chaosas. Akivaizdu, kad reikia tvirtos rankos, kuri galėtų visa tai suvaldyti.
Kultūros prievaizdų galvose jau gimė ideali idėja surasti viešajai įstaigai “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ globėją.
Iš anksto prašau iš šio pasiūlymo nesijuokti. Lietuvoje nuo seno įprasta turėti globėją.

Skaityti visą »