Trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau. Todėl kuklesni gyventojų lūkesčiai dėl kainų pokyčių veikiausiai labiau susiję su nemažėjančiais perspėjimais apie laukiamą ekonomikos augimo sulėtėjimą kitąmet. Atsargesni lūkesčiai dėl ateities yra sveikintinas dalykas šiuo metu, nes tai prilaiko gyvenamojo būsto rinką nuo burbulo formavimosi.

Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicijas. Jau dabar vartojamas mokesčio pavadinimas – automobilių taršos mokestis – aiškiai rodo, kad tai būtų tikslinis ekologinis mokestis. Kadangi velnias slypi detalėse, valdžia turėtų labai užtikrintai paaiškinti visuomenei, kodėl tokio mokesčio reikia, ir jį taip apskaičiuoti, kad jis netaptų tiesmuku regresiniu mokesčiu, o būtų toks, kad išties automobilių išmetamo anglies dioksido ir oro teršalų kiekis šalyje imtų sparčiau mažėti.