Komentarą rašiau dar nežinodamas, kokias politinės korupcijos tyrimo išvadas paskelbs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tiesą pasakius, net suabejojau, ar komitetas tai tiria, ar kokia nors speciali Seimo komisija. Mat parlamente beveik neliko nieko kito, tik komisijos. Nėra prasmės žinoti tikslius jų pavadinimus. Vis mažiau kam rūpi, kuo užsiima tos komisijos, ką tiria, ką atsisako tirti. Tik Vytautą Baką televizijų kanaluose matau dažniau, o jo balse kaskart girdžiu didesnį susirūpinimą valstybe ir jos ateitimi. Nepavydžiu Vytautui žvaigždžių valandos, nes rizikuoja, ima temdyti Ramūno svarstymus apie tautinį kostiumą, žemes, drauges, fortepijonus ir giluminius būties sandus.

Kelis kartus esu sakęs, kad man draudimas juridiniams asmenims remti partijas neatrodė (iki šiol neatrodo) itin protingas ir didinantis skaidrumą. Mat anksčiau, nors ir post factum (t. y. po rinkimų), galėdavau susirasti informacijos, kas ir kaip parėmė vieną arba kitą partiją. Tai man padėdavo bent šiek tiek suprasti, kokia verslo grupė kuriuos politikus remia ir kodėl kartais priimami tokie keisti sprendimai.

Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ar vaikščiojančių per žarijas – genelis margas, o pasaulis dar margesnis. Gal ir valstybininkų klanas, neva suvienijęs dalį politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų ir į savo rankas perėmęs valstybės kontrolę, buvo ir tebėra tik viena iš daugelio sąmokslo teorijų. O gal tiesiog beveidis valdininkų aparato kombainas, pats pakurstęs mitą, ėmė ir aukščiau iškeltas galvas nušniojo.